- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paliesiaus dvaras (Ignalinos r.) savo svečiams vasarai parengė patrauklių turistinių pasiūlymų, maršrutų.
Juose – pažintis su keliautojų dar neatrastomis vietovėmis, mažai kam pažįstama baltų žeme Rytų Lietuvoje – Nalšios žeme, susitikimai su vietos gyventojais, apsilankymas Mielagėnų miestelyje, pažintis su dailininko Vinco Smakausko kūryba.
„Į dvarą atvykę svečiai padiktavo mums būtinybę pasidomėti aplink esančiomis vietovėmis, kurios nepelnytai užmirštos ir kelionių organizatorių, ir pavienių keliautojų. Kuomet žmonėms, kurie atvyksta pas mus pasiklausyti koncerto ar susipažinti su dvaru, rekomenduojame aplankyti ir netoliese esančius įdomius objektus, jie grįžta sužavėti ir nustebinti. Todėl savo svečiams, priklausomai nuo jų pageidavimo, sudėliojome ir siūlome kelis turistinius maršrutus“, – sako Paliesiaus dvaro vyr. administratorė Birutė Jaškūnienė.
Daugeliui pažintis su Rytų Lietuva baigiasi ties Ignalina, net neįtariant, kad už jos, iki pat Baltarusijos sienos, yra nuostabių, savo istorija turtingų vietovių, gamtos paminklų. Vos keli kilometrai nuo Paliesiaus dvaro yra unikalus Mėčionių (Miečionių) kaimas. Jis gerai žinomas specialistams, tačiau turistų maršrutai čia užsuka per retai – etnografiniame dvipusiame gatviniame kaime yra net 8 paminklinės sodybos, 7 pavieniai paminkliniai pastatai, čia veikė lietuviška pradžios mokykla. Pirkios, svirnai, tvartai, kluonai mena kaimo istoriją, o ji prasidėjo apie XVI a. vidurį, kuomet per valakų reformą ir įsikūrė Mėčionys. Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje saugomi didžiuliai turtai – bažnyčią puošia dailininko V. Smakausko paveikslai ir skulptūros, yra puikiai išsilaikę apie 1830-uosius metus pastatyti išraiškingų formų ir proporcijų, vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stiliaus vartai su varpine.
Mielgėnų bažnyčios architektūra žinovų lyginama su Vilniaus arkikatedros bazilikos. Pats Mielagėnų miestelis kažkada buvo labai svarbus centras, kuriam 1768 metais buvo suteikta privilegija kiekvieną savaitę rengti turgus, o tris kartus per metus – prekymečius.
Verta aplankyti ir Ceikinių seniūnijoje esantį Kančiogino kaimo Rakščiaus kalną, dar vadinamą Varčiakalniu. Legendos byloja, kad kitados klestėjęs Kančioginos miestas paskendo, sunyko ir skradžiai žemėn prasmego, o gerosios deivės kvartukais (prijuostėmis) žemes į kalną supylė. Dvaras įsikūręs Sirvėtos regioninio parko pašonėje, tad aplankyti Kačėniškės piliakalnį ar pasivaikštinėti parke įrengtu Mitologiniu taku – puikus sprendimas susipažinti su senosiomis baltų dievybėmis bei mitinėmis būtybėmis.
„Įdomių, lankytinų objektų aplink Paliesiaus dvarą yra labai daug, čia paminėjome tik keletą jų. Neužmirštame ir įdomios Paliesiaus dvaro istorijos. Tad turime ką pasiūlyti savo svečiams ir jų viešnagę pas mus dar labiau praturtinti. Jaučiame didžiulį žmonių susidomėjimą Lietuvos istorija, etnografija, norą pažinti savo kraštą, todėl norime jiems padėti, pasiūlydami turistinius maršrutus, vesdami ekskursija ne tik po Paliesiaus dvarą“, – sako B. Jaškūnienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...