Būgnininkas J. Švirinas papasakojo plačiau apie neįprastą ir tikrai ritmingą gyvenimą.

– Panašu, kad afro būgnai populiarėja Lietuvoje. Žmonės nori jus matyti renginiuose ir kitose šventėse. Kaip praūžė ši vasara? 

– Visą laiką turėjau daug noro groti. Kiekvieną vasarą galvoju, kad dabar jau čia ir yra ta rekordinė vasara, kur labai daug švenčių, kur visi žmonės nori groti. Jau turbūt ketvirta vasara, kai galvoju, kad geriau būti ir negali, bet žmonės nori apsijungti, pajausti tą bendrą vaibelį, užsikurti. Būgnai yra vienas iš variantų.

– Kai jūs esate šventėje, būgnais groja visi, bet šiaip, lietuvaičiai – intravertai, kuriems nepatogu užkalbinti nepažįstamą žmogų, būna šiek tiek gėda gatvėje kažkam šypsotis. O ką jau apie afrikietiškus ritmus kalbėti? Kaip sekasi įkalbėti lietuvius mušti būgnus?  

– Yra visokių: yra laisvų žmonių, yra šiek tiek labiau susikausčiusių. Pastebiu, kad dažniausiai užsieniečiai greičiau atsipalaiduoja nei lietuviai.  

– Ar žmonės sako, duokit man instrumentą, su kuriuo oriai atrodyčiau?

– Gal nebūtinai tokiomis pačiomis frazėmis, bet taip, kai kurie dar nori iš to vakarėlio išlipti sausi, nes po jų jau visi liekam šlapi. Neseniai turėjom tokią šventę, kur jaunikis buvo visiškai peršlapęs ir aš atsiprašiau už tuos šlapius marškinius. Bet jis sako, mes žinom, ką kvietėm, aš turiu antrus marškinius. Tai žmonės ateina netgi pasiruošę.

Užsieniečiai gal šiek tiek laisvesni, bet mūsų programa yra tokia, kad po truputį kylame laipteliais ir tada žmonės gali vis jaukiau jaustis. Gal pirmoji sekundė ir atrodo keistoka, kai pamato tokius instrumentus, bet kiek vėliau visi išsilaisvina ir įsijaučia. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia būgnų ateitis Lietuvoje ir kokia tavo profesinė svajonė? Ką tokio norėtum padaryti, po ko sakytum, viskas, aš būgnuose išbandžiau viską?

– Nežinau ar galiu įvardinti tokią pabaigą. Kiekvienas vakarėlis: ar tai vestuvės, ar tai įmonės vakarėlis, ar bet koks susibūrimas, atneša man labai didelį džiaugsmą. Negaliu pasakyti, kad pabaigčiau po turų arenose. Man smagiausia ne tik groti, bet tas muzikavimo džiaugsmas kartu su kitais atneša tokią didelę emocinę grąžą, kad nežinau, ar kažkada užbaigsiu šitą profesiją. Tikiuosi, kad kuo ilgiau neužbaigsiu tokio džiaugsmo turėjimo.