Nebijanti iš savęs pasijuokti buvusi Seimo narė, dainininkė Donalda Meiželytė prisipažįsta – jos, agresyvios amazonės, įvaizdis bliūkšta. Viena, bet ne vieniša moteris prisipažįsta jau netikinti pasakomis, nors dar norėtų patirti bent tris mėnesius trunkančią meilės chemiją.

– Tai kas ten pas jus, Kaune, laimės – Visvaldas Matijošaitis ar Andrius Kupčinskas? – pradėjo pokalbį sirguliuojanti Donalda. – Ne, manęs gripas neužpuolė. Filmuojuosi kelias savaites. Viduje – karšta. Prožektoriai, šviesos. Išeinu į lauką prasivėdinti. Dar buvo tas Valentino dienos vakarėlis – visi neršia, skersvėjis, po filmavimų naktimis grįžtu. Šiek tiek pervargau.

– Organizmas neatsitiktinai duoda ženklą – reikia padaryti pauzę.

– Ai, jau geriau. Kosulys produktyvus, ne šuniškas. Jei reikia, naudoju pleurą drėkinančius vaistus.

– Esate medicinos gerbėja?

– Aha. Medicina man įdomu. Kiekviena mama, tėvas, kiekvienas normalus žmogus turėtų žinoti jos pradžiamokslį. Keista, kodėl to nemoko mokykloje: užsidėti dujokaukę, sutvarstyti žmogų, suteikti pirmąją pagalbą. Aš dėl šios priežasties laikiau teises. Jei prireiktų kažkam padėti ištikus nelaimei, nenoriu stovėti kaip kokia netikša.

– Kurią pusę palaikote: liaudies, natūralią mediciną ar tradicinę? Tarp jų vyksta kova.

– Kokia kova? Kvailių šou. Kiek ten medikamentų kategorijų? Keturios. Natūropatija, homeopatija, sintetiniai medikamentai ir įvairūs medikamentai nuo onkologinių ligų. Tiems, kurie šeimoje turi riziką sirgti onkologinėmis ligomis arba į tai linkusį geną, geriau gerti natūralų vynuogių kauliukų ekstraktą (sako pavadinimą). Tai – natūralus antioksidantas, o chemiją, antibiotikus reikia naudoti tik ypatingu atveju. Ne taip, kaip  dabar daugelis mamų: "Oi, susirgo vaikas, daviau profilaktiškai penicilino ar dar kokių stipresnių antibiotikų." Tai – nusikaltimas!

– Pokalbio pradžioje užsiminėte apie politiką. Per ketverius metus Seime tai įaugo į kraują?

– Viskuo domiuosi. Ir politika. Paskaitau laikraščius, interneto portalus. Gyvenu sostinėje, o ne negyvenamoje saloje. Tačiau nostalgijos politikai nejaučiu. Nors, kai vasarą sueis 40 metų, galima bus kažką daryti aktyviau. Buitis sutvarkyta, dukrai Jutai – 18 metų. Išleisiu ją į mokslus, darbus. Tuomet bus galima  daugiau dėmesio skirti visuomeninei veiklai, bendruomenei.

– Sakėte, kad iki 40 metų būsite agresyvi amazonė.

– (Juokiasi) Jėzau, kaip baisu. Meteliai, kiti ir amazonės laikas praeis. Oi, bliūkšta ta amazonė, bliūkšta.

– Jautriai reaguojate į 40 metų sukaktį?

– Žinoma. Kai kurios moterys dėl šios datos labai panikuoja. Jei turi pinigų, gali investuoti į save ir pasidaryti plastinių korekcijų. Bet juk sako, kad sulaukusi 45 metų moteris vėl pražysta. Kodėl bijoti senatvės? Aš bijau tik numirti. Ypač po baliaus, kai kitą dieną užpuola moralinės pagirios. Tuomet daug ką permąstau ir bijau mirties. Tačiau visi mirsime, todėl į tai, ko negali pakeisti, reikia reaguoti ramiai.

– Ir agresyvioji amazonė Donalda bus kardinaliai kitokia?

– Kaita – natūralus procesas. Reikia keistis, tobulėti. Žvelgiu į jaunas atlikėjas ir džiaugiuosi, kokios jos žavios, tvarkingos, estetiškos kaip lėlės.

– Jums išties gražu iš tolėliau sunkiai atskiriamos nenatūralaus grožio ambasadorės vienodomis lūpomis, blakstienomis, plaukais, veido bruožais, krūtinėmis?

– Ne! Aš ne apie jas. Kalbu apie jaunus, energingus žmones spindinčiomis akimis. O anų nelaikau grožiu. Neturiu nei šinjonų, nei dirbtinių blakstienų, priaugintų plaukų. Nors viena man sakė, kad gal tai – iš elgetystės?

Visuomenė – gyvas organizmas. Kaip ir žmogaus organizmas su įvairiausiais organais. Juk turime ir šlapimo pūslę, ir kitus organus, atliekančius savo funkcijas. Bet kaip įdomu, jei žmogaus organizmą lyginsime su visuomene: kasa – it vidaus reikalų ministerija, išskirianti fermentus, ir taip toliau.

– Sulaukusi 45 metų pasigražinsite dirbtiniu būdu? Pavyzdžiui, pakoreguosite krūtinę?

– Niekada neturėjau didelės krūtinės, ji normali ir jai nėra kur svirti. Bet gal po dešimtmečio ar dviejų reikės koreguoti akių vokus, o gal dantys priekyje aptrupės?

– Ar jus kaip nors pakeitė viešumas?

– Niekuo. Buvau durnė, kaip sako pas mus Žemaitijoje (D.Meiželytė kilusi iš Šilutės – red. past.), taip ir likau. Na, gal ne durnė, o su vaiko siela. Tikiu gėriu, žmonėmis. Negaliu nusivilti ir politikoje. Mane gali apgauti, nuvilti, bet negaliu netikėti žmonėmis.