Smagus sugrįžimas

Ir I.Krupavičius, ir jo kolegė „Dainų dainelėje“, taip pat žurnalistė ir LRT laidų vedėja Gerūta Griniūtė sutaria: šiemet smagu sugrįžus iš Moksleivių rūmų su jaunaisiais dainininkais vėl susitikti LRT Didžiojoje studijoje.

„Kaip visuomet, vyksta pasirodymai tiesioginio eterio metu, tik gaila, kad dėl pandemijos vaikų negali palaikyti būriai klausytojų su spalvingais plakatais ir gausiais plojimais. Kaip ir praėjusiame konkurse, taip ir šiais metais laureatus renka ne tik vertinimo komisija. Vieną laureatą žiūrovai ir klausytojai gali išrinkti LRT.lt portale, balsuodami už tą savaitę jiems labiausiai patikusį pasirodymą“, – primena G.Griniūtė.

Daugiausia balsų visos „Dainų dainelės“ metu surinkęs atlikėjas ar kolektyvas taps laureatu ir pasirodys laureatų koncerte birželio 12 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Šiais metais visi konkursą stebintys vaikai yra kviečiami piešti „Dainų dainelę“ ir siųsti piešinius adresu dainele@lrt.lt

Gyvenimas nesustoja

G.Griniūtė nė kiek neabejoja, kad „Dainų dainelė“ augina ne tik Lietuvos didžiųjų scenų žvaigždes, bet ir žmogų plačiąja prasme.

Jai antrina ir kolega I.Krupavičius: „Pamenu vieną merginų ansamblį. Viena iš jų nori būti policijos pareigūne, kita – mokytoja, trečia – gydytoja. Scenoje – gražus ir šviesus jaunimas, kuris toliau stovės ir gins mūsų laisvę.“

Šviesos ir gerų emocijų šiame konkurse tradiciškai labai daug, nors, tenka pripažinti, kad nuotaikos dėl karo Ukrainoje šiandien, ko gero, daugelio panašios. „Karas Ukrainoje padeda dar geriau suvokti laisvės prasmę ir galimybę klausytis, matyti jaunuosius dainininkus scenoje“, – sako G.Griniūtė.

Tiek dainorėliai, tiek mokytojai, tiek tie, kurie serga už juos, tiek organizatoriai tikrai laukia šitos „Dainų dainelės“ kaip šventės.

„Nuotaikos iš tiesų dviprasmiškos, bet gyvenimas nesustoja, ir tiek dainorėliai, tiek mokytojai, tiek tie, kurie serga už juos, tiek organizatoriai tikrai laukia šitos „Dainų dainelės“ kaip šventės“, – priduria I.Krupavičius.

„Galbūt, reikia pabrėžti, norima, kad visi panikuotų, keistų savo rutiną, bet reikia parodyti, kad mes nebijome ir visi kartu atsilaikysime šiuo sunkiu metu. „Dainų dainelė“ tik įsibėgėja ir savo dainomis parodo, kad gyvenimas nesustoja“, – sako jis.

Dainos Ukrainai

Pasak G.Griniūtės, vien tai, kad dainininkai dalyvauja konkurse, jau rodo jų kovingą charakterį.

„Tikiu, visi į sceną lipa pasiruošę kaip gali geriausiai. Šiais metais „Dainų dainelė“, turėjusi būti atgaiva po pandemijos paženklintų metų, antrosios transliacijos metu tapo labai jautri – vaikai skyrė dainas Ukrainos mamoms, vaikams, Ukrainos kovotojams. Emocijų ir išgyvenimų – daug. Bet įžvelgiu juose daug gebėjimo susikoncentruoti, susitelkti, neprarasti drąsos dainuojant, nes tai – atsakingas jų pasirodymas“, – pastebi ji.

Gerūta Griniūtė ir Ignas Krupavičius. LRT nuotr.

Labai gerai, kai mokytojai ir tėveliai moka paruošti vaikus scenai – neužkrauna dainininkui ant pečių nesuvokiamos lūkesčių naštos, pabrėžia G.Griniūtė. „Smagiausia stebėti atlikėjus, kurie scenoje jaučiasi kaip namuose, atrodo, kad kai kurie yra gimę dainuoti, tad esu tikra, kad ateityje mes apie juos ne kartą išgirsime. Juos atlydėję tėveliai ir mokytojai palaiko vaikus kaip tik gali – pasirodymo metu dažnai užkulisiuose tyliai dainuoja kartu su jais“, – pasakoja LRT žurnalistė. I.Krupavičius priduria, kad dalyviai, kurie pasirodo televizijoje šitame ture, prieš pat paskutinį finalą ir laureatų paskelbimą, jaučiasi savotiškais nugalėtojais.

Jaudulys konkurse taip pat yra dažnas svečias, tačiau tai „Dainų dainelę“ ir puošia. „Pasakymas „atsipalaiduok, nesijaudink“ dažniausiai neveikia. Vaikui sakome: nepaisant to, kad tai yra konkursas, jis ne paskutinis tavo žingsnis. Jeigu mes nesusitiksime laureatų koncerte Operos ir baleto teatre, mes su tavimi susitiksime kitose scenose. Komisijos sprendimas dainorėliams kartais būna sudėtingas, bet interneto portale vykstantis balsavimas situaciją gali pakeisti ir paskutinę minutę. Gyvenime visada yra šansas. Mes stengiamės nedalyti daug patarimų, tiesiog keliame nuotaiką, kad jie atvykę su šeima gerai praleistų savaitgalį“, – tikina I.Krupavičius.

Darbas ir tikėjimas

G.Griniūtė šypsosi, sakydama, kad kai kurie „Dainų dainelės“ dalyviai galbūt patys būtų geresni patarėjai už konkurso vedėjus.

„Čia yra vaikų, dalyvaujančių konkurse ir tapusių laureatais po keletą kartų. Taigi patirties kai kurie jau sukaupė labai daug. Bet man atrodo, kad visiems muzikos konkursams galioja universalus dėsnis: svarbiausia yra pasiruošti, kaip gali geriausiai, dar iki pasirodymo. Kruopštus darbas visus tuos mėnesius lavinant balsą suteikia daug pasitikėjimo savimi. Tada į sceną pavyksta žengti tvirtai ir mėgautis procesu“, – neabejoja pianistė, vaikystėje pati dalyvavusi galybėje konkursų.

„Dažnai prisimenu savo žingsnius į fortepijono atlikimo meno konkursus. Ne visada būdavo drąsu, nes muzika gyvena laike, atlikimas yra vienas vienintelis: kaip pavyko tuo momentu – toks pasirodymas ir konkuruoja su kitais. Bet kaip galvojau tada, taip mąstau ir dabar: stipriai ruošiantis ir galiausiai žengiant į bet kokio muzikinio konkurso sceną, daug ką lemia tavo paties tikėjimas tuo, ką darai. Jei nori dalytis muzika su klausytoju, esi labai gerame kelyje. Gyvo muzikos interpretavimo metu pajunti, kaip tai prasminga. Ko gero, taip muzika gali paliesti tiek klausytojų, tiek vertinimo komisijos narių širdis“, – mintimis dalijasi G.Griniūtė.

Didžiausias „Dainų dainelės“ variklis, tikriausiai, yra tai, kad konkursas sujungia visas kartas. „Buvo metas, kai dainavo būsimi tėveliai, paskui dainavo jų vaikai, o dabar dainuoja anūkai – atrodytų, nenutrūkstama grandinė. „Dainų dainelė“ yra kaip didelė šeima, kuri vis didėja, ir jos atžalų pasirodymo scenoje kasmet, kas dvejus metus laukia giminės. Šis variklis savotiškai vienija visą Lietuvą, visas šeimas, kartu mes skleidžiame žinutę ir tas dainas siunčiame ten, kur jų dabar reikia labiausiai. Tokio įkvėpimo reikia“, – įsitikinęs I.Krupavičius.

„Dainų dainelė“ – sekmadieniais 16 val. per LRT Plius