– O ar atsimenate savo pirmąją kelionę?

– Atsimenu. Keliavome prie Kauno marių. Aš gyvenau Kaune, ir mes su mama troleibusu važiavome maudytis į marias. Kažkodėl atsimenu keltą, traukiamą su lynu. Nors gal mano prisiminimai ir netikslūs, nes man tebuvo kokie šešeri. O pirmoji mano kelionė į užsienį buvo į Vokietijos Demokratinę Respubliką, kai man buvo gal penkiolika. Tai buvo ekskursija su moksleivių grupe.

– Klausti, kokias šalis aplankėte, tikriausiai net neverta. Galbūt geriau išvardinkite žemynus...

– Nesu buvusi Pietų Amerikoje, Pietų Afrikoje, Australijoje ir Japonijoje. Iš Europos šalių nesu aplankiusi tik Moldovos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos... Balkanų šalyse, išskyrus Slovėniją, nesu buvusi, bet galbūt jas dar aplankysiu.

Taip pat turiu prisipažinti, kad nemėgstu musulmoniško pasaulio. Mane jų kultūra varžo, man nepatinka, kad ten nėra vyno, kavinių ir visos tos europietiškos kultūros (juokiasi – LRT.lt). Kartais, kai Vilniuje skamba varpai, aš prabundu, ir galvoju, kokia laimė, kad gimiau šalyje, kur skambina varpai, o ne bliauna mulai.

– Kiek kartų per metus esate įpratusi keliauti ne darbo reikalais?

– Paprastai su vyru per metus susiplanuodavome vieną didesnę kelionę ir kelias mažesnes. Į kai kurias važiuodavome su visa šeima. Ilgesnės kelionės trukdavo dvi – tris savaites.

Žinoma, tai nėra tos kelionės, kurios trunka mėnesius ir į kurias leidžiamasi su kuprine ant pečių. Mes turėjome daug vaikų ir jie reikalavo dėmesio. Dabar jie jau baigia užaugti ir savo gyvenimą galėsiu planuotis taip, kaip noriu. Visą gyvenimą buvau šiek tiek suvaržyta ir tik dabar galiu pradėti galvoti, ko aš noriu ir pradėti tai daryti, nes visuomet dariau tai, ką reikia.

– Kas Jums svarbu keliaujant – patogus viešbutis, gamtos vaizdai...?

– Man labai svarbu, su kuo aš keliauju, kur keliauju ir kodėl keliauju. Man patinka keliauti ir truputį dirbti. Nemėgstu vien žioplinėti, taip pat – vien gulimų kelionių. Žinoma, po labai sunkių darbų kartais reikia savaitei „padėti save ant smėlio“, bet šiaip jau aš mėgstu susitikti su žmonėmis, susipažinti, bendrauti, turėti dalykinių pašnekesių. Vien per langą žiūrėti ir gėrėtis kraštovaizdžiu aš negalėčiau.

Žinoma, kelionės skonį ir kvapą labai keičia, kai vyksti pas draugus. Ir labai smagu, kai tą šalį tau parodo ten gyvenantys žmonės, o ne kokie gidai. Vienas dalykas, kai tau rodo „valdišką“ pusę, ir visai kas kita – kai už rankos tave vedžioja draugas.

– Kuri aplankyta šalis Jums paliko didžiausią įspūdį?

– Turbūt būsiu labai banali, bet man didžiausią įspūdį paliko Izraelis. Tai – labai įdomi ir savita šalis. Ji yra labai maža, ir tuo pačiu neišsemiama, ten begalė religinių prasmių, gamtos stebuklų – čia gali iš ryto slidinėti, o vakare – maudytis Eilate.

Įdomios yra ir Jungtinės Amerikos Valstijos, priklausomai nuo to, kaip į jas žiūri. Jei pasakysi, kad viskas ten yra labai gerai, būsi teisus. Jei pasakysi, kad viskas ten labai blogai, vėlgi būsi teisus. Tai – šalis, kur yra visko, tad gali pasirinkti, ką nori pamatyti. Ypač įdomi yra jos gamta.

– Ar Jums lengva išsirinkti kelionės kryptį?

– Kolkas nemėginau. Tiksliau, nebandžiau to daryti viena. Dažniausiai kelionių kryptis sugalvodavome tiesiog besišnekėdami su kitais – draugais ar pažįstamais. Paskutinį kartą, kai keliavome su visa šeima, vykome į Tenerifę, nes niekada nebuvome ten buvę, be to, visi sakė, kad nieko ypatingo ten nepamatysime, bet tikrai neliksime nepatenkinti.

Negirdėjau nė vieno blogo atsiliepimo apie tą vietą, tiesa, ypatingos egzotikos ir nesitikėjome, bet jų paslaugos – kokybiškos, už gerą kainą. Be to, ten – amžinas pavasaris. Tuo metu mums to reikėjo, tą ir gavome. Per savo gyvenimą nė karto neatostogavau viena, ir nežinau, kaip ten būna.

– Kur smagiausia atostogauti?

– Atostogauti galima visur, svarbu – kompanija. Galima puikiai leisti laiką ir Lietuvoje prie ežero, ir Šiaurės Ašigalyje, ir karščiausioje dykumoje. Kiekvienas renkasi pagal save, pavyzdžiui, pavargę žmonės – komfortišką poilsį. Aš, pavyzdžiui, nebenoriu važiuoti su kuprine ir miegoti palapinėse. Galiu tą daryti, bet nenoriu, nes man tai neteikia džiaugsmo.

– Kurią šalį esate aplankiusi daugiausia kartų?

– Mes turėjome tradiciją neskristi į tą pačią valstybę daug kartų. Ko gero, daugiausiai kartų – gal kokius keturis – lankiausi JAV, bet skirtinguose miestuose.

– Ar turite kokių kelionių patarimų?

– Manau, bet kokiu atveju svarbiausia nepamiršti dantų šepetėlio, paso ir banko kortelės (juokiasi – LRT.lt). Ir būtina visuomet turėti šiek tiek grynųjų. Man yra buvę tokių „fokusų“, kai turi atsiskaityti už viešbutį, sėsti į lėktuvą ir skristi toliau, o tame mieste, kaip tyčia, pusę dienos bankai nedirba. Tad jei tu neturi grynųjų, žlunga visi planai.