Pastebėjusi, kad didžioji dalis sportinių drabužių nėra itin patogūs, veikli moteris sukūrė savo sportinių tamprių liniją. 43-ejų metų trijų vaikų mama atrodo smulkutė ir sportiška it paauglė, tačiau tikina, kad tai tikrai ne dėl gerų genų. Nors I. Navickė pripažįsta, kad, sulaukus keturiasdešimties, išlaikyti puikias formas darosi vis sunkiau, meilė sau ir tai, kad jos kūnas jai ne vis tiek, tampa geriausia motyvacija.

– Neretai moterys, kurios ant savo pečių laiko visus keturis namų kampus, pasirinkimą nesportuoti motyvuoja laiko trūkumu. Kita vertus, jums pavyksta ne tik būti žmona ir trijų vaikų mama, realizuoti save naujoje kūrybinėje veikloje, bet ir neužmiršti sporto salės. Manote, kad kai ką nors daryti iš tikrųjų yra noro, atsiranda ir laiko?

– Tai, kad ne viena aš tuos kampus laikau – šalia manęs jau daug metų yra nuostabus žmogus, kuris atlaiko ne tik kampus, bet ir mano charakterį… (Šypsosi) O dėl sporto – tai irgi vyro nuopelnas. Kad ir kaip būtų, bet, matant pavyzdį prieš akis, norisi stengtis ir pačiai. O ir mano kūnas man ne vis tiek, aš esu pati sau svarbi. Gal skamba egoistiškai, bet ši nuostata man padeda.

– Nors esate trijų vaikų mama, kuriai jau truputį daugiau nei keturiasdešimt, atrodote taip, kad jums figūros pavydėti gali ir dvidešimtmetės. Ar tai gera genetika, ar vis dėlto sveikos mitybos ir sporto rezultatas?

– Mano genetika visai apgailėtina – storėju labai greitai, visada tenka vienaip ar kitaip save kontroliuoti. Metams bėgant, ypač sulaukus keturiasdešimties (man šiuo metu keturiasdešimt treji), reikia vis daugiau pastangų. Nors senatvės nebijau ir senstu natūraliai, be jokių chirurginių įsikišimų.

Mano genetika visai apgailėtina – storėju labai greitai, visada tenka vienaip ar kitaip save kontroliuoti.

– Papasakokite, kokį sportą renkatės ir ko vengiate savo lėkštėje?

– Šiltuoju metų laiku renkuosi pasivaikščiojimą, bėgiojimą, dviratį, baseiną, jogą. O kai šalta, kilnoju svarmenis sporto klube. Valgydama stengiuosi atsisakyti saldumynų, miltinių gaminių, kartais kelias dienas riboju angliavandenius.

– Ar visuomet buvote sportiška, kreipėte dėmesį į tai, ką valgote?

– Turbūt buvau. Mama jaunystėje manęs gailėdavo, sakydavo: "Vaikeli, kada tu normaliai pavalgysi nors kartą…" (Juokiasi) O jei rimtai, būdavo ir tokių periodų, kai sukdavau akis į šalį nuo veidrodžio, nes vaizdas labai nepatiko.

– Greičiausiai įtakos jūsų sveikai gyvensenai turi ir jūsų vyras – sveikos gyvensenos specialistas Šarūnas Navickis? O galbūt atvirkščiai, nelengva, kai antroji pusė itin griežtai rūpinasi tuo, ką valgo, dirba darbą, susijusį su sportu?

– Žinoma, kaip kitaip? Šarūno įtaka tikrai didelė, tik klausyti kartais sunku, nes kantrybės neturiu, norisi greito rezultato, kurio pasiekti nepavyksta. Ir tada suprantu, kad vyras eilinį kartą yra teisus, jo metodika – lėtai, bet užtikrintai – yra daug veiksmingesnė.

– Jei ne paslaptis, kai nusprendžiate pasukčiauti laikydamasi  dietos, kokį ne itin sveiką patiekalą labiausiai mėgstate?

– Labai mėgstu ledus, ypač vanilinius. Jų galiu suvalgyti kokį kilogramą… Kartais ir suvalgau! (Juokiasi)

– Moterys kartais juokauja, kad po keturiasdešimties užtenka tik pagalvoti apie pyragaitį ir jau priauga pusę kilogramo… Ar tiesa, kad, bėgant metams, ypač moterims, vis sunkiau išlaikyti puikias kūno formas?

– Taip, tai yra liūdna ir žiauri tiesa, ir nieko čia nepadarysi – suėjus keturiasdešimčiai, be išimties visos tai jaučiame.

– Kita moterims aktuali problema – sunkumai bandant atsikratyti per nėštumą priaugtų kilogramų, nebe toks stangrus kūnas. Gal žinote gudrybių, kaip, gimus vaikeliui, kuo greičiau grįžti į buvusias formas?

– Vienintelė gudrybė – valgyti mažiau, judėti daugiau. Jokių kitų stebuklų nėra.

– Neseniai atradote save drabužių kūrimo srityje – išleidote savo kurtų laisvalaikio ir sportinių tamprių liniją. Papasakokite, kaip kilo ši idėja? Galbūt anksčiau jau turėjote panašaus darbo patirties?

– Nuo mažens patiko rengti lėles, patarti kitoms mergaitėms, ką vilkėti, domėjausi ir iki šiol įdomu viskas apie drabužius. Daug sportuodama pastebėjau keletą dalykų, kurie nėra patogūs – aukštinau savo tamprių liemenį, ilginau klešnes, nes to man pačiai pritrūkdavo. Todėl esu labai laiminga, kad pavyko sukurti gražų ir patogų drabužį sportui. O dar pavadinimas "Better Me" (ang. "Geresnis aš") mane pačią motyvuoja stengtis būti geresnę, negu buvau vakar.

Būdavo ir tokių periodų, kai sukdavau akis į šalį nuo veidrodžio, nes vaizdas labai nepatiko.

– Ar ateityje reikėtų tikėtis sulaukti ne tik tamprių, bet ir kitokių "Better Me" prekės ženklo laisvalaikio drabužių?

– Nebėkime pirma traukinio. Vokietijoje išmokau niekur neskubėti, nelėkti strimgalviais, vadovautis logika ir protu, o ne emocijomis. Yra minčių žiemą sukurti keletą bluzonų, sportinių marškinėlių ir palaidinių ir taip papildyti "Better Me" kolekciją.

– O kaip apibūdintumėte savo pačios stilių? Labiau vertinate patogumą ar vis dėlto mėgstate ir aukštakulnius, romantiškas sukneles?

– Sportinis ir bohemiškas stiliai yra mano favoritai. Aukštakulnių faktiškai nėra kur dėvėti, o štai sukneles mėgstu. Mes gyvename vynuogynuose, tad pagrindinė mano avalynė yra sportinė.

– Praeityje dirbote renginių organizatore, buvote verslininkė. Vis dėlto jūsų gyvenimas pasisuko tokia vaga, kad teko emigruoti. Kaip šis gyvenimo vingis pakeitė jus kaip asmenybę? Ar nebuvo sunku pritapti, atrasti savo vietą svetimoje šalyje?

– Man nebuvo sunku, nes emigravome kartu su visa šeima, nieko nepalikome, laikėmės ir iki šiol esame stipriai palaikantys vienas kitą žmonės. Kalbame visi keturiomis kalbomis, sūnus dar ir prancūzų kalbą gimnazijoje išmoko, žiūrime į pasaulį plačiai atmerktomis akimis.

– Ar vis tik svarstote galimybę ateityje grįžti į tėvynę?

– Laikau save Žemės gyventoja, mano tėvynė ten, kur namai ir šeima. Vaikams Vokietija yra ideali šalis, jie mokosi gerose gimnazijose ir stengsimės, kad jų savarankiško gyvenimo startas būtų kuo geresnis, galimybės kuo didesnės. Todėl apie grįžimą kol kas negalvojame.

– Neretai tenka išgirsti, kad, palyginti su užsienietėmis, lietuvės išties rūpinasi savo išvaizda. Ar pastebite tai ir lygindama Vokietiją su Lietuva?

– Vokietijoje moterys nesistengia trūks plyš palaikyti kažkokį įvaizdį… Jos perka kokybiškus daiktus, bet nesivaiko mados, žiūri visų pirma į funkcionalumą. Nesidažo dienos metu, nedėvi aukštakulnių. Pamažu tampu vokiete ir aš… (Šypsosi) Tačiau aš pati kitus vertinu ne pagal tai, kaip drabužiai atrodo, o kaip asmenybė gali papuošti gana paprastą drabužį.

– Populiarioje savo socialinio tinklo paskyroje dalijatės ne tik motyvuojančiomis žinutėmis, bet ir akimirkomis iš asmeninio gyvenimo, sporto salės. Papasakokite, kaip labiausiai mėgstate leisti laisvalaikį?

– Labai mėgstu keliauti, pažinti neatrastas vietas, man įdomi architektūra. Daug keliaujame ir tai teikia mums be galo daug džiaugsmo! Patinka skaityti, gilintis į dvasinius ir gyvenimiškus dalykus. Patinka vaikščioti po mišką, ten jaučiuosi ypač gerai. Patinka fotografuoti, mėgstu nuotraukas, kurios priverčia susimąstyti.

– Kaip manote, kas svarbiausia moteriai, norint būti laimingai?

– Svarbiausia mylėti save! Matydami laimingą žmoną ir mamą, bus laimingi ir kiti šeimos nariai. O ko daugiau moteriai reikia?