E. Maštavičienė – apie santuokos krizę ir buvimą lygiateise Lietuvos gyventoja

  • Teksto dydis:

„Kai pati apie save pradėjau galvoti kaip apie lygiateisę Lietuvos gyventoją, atrodo, ir Lietuvos žmonės pradėjo taip į mane žiūrėti. Bet kol aš savęs nepriėmiau, buvo labai sunku – atrodė, kad žmonės į mane žiūri kitaip, nes aš kažkaip kitaip atrodau“, – sako Eskedar Maštavičienė. 

Ji šį trečiadienį taps LRT televizijos laidos „Gyvenimo spalvos“ heroje. Dieną moteris skirs savanorystei „Senjorų avilyje“, kur vyresnio amžiaus vilniečiai susirenka aktyviai praleisti laiką, pabendrauti ir sužinoti naujų dalykų. Juos moteris supažindins su kavos ruošimo ir gėrimo tradicija. Šeimą Lietuvoje sukūrusi ir šaknis įleidusi Eskedar yra kilusi iš Etiopijos – šalies, kuri yra laikoma šio visame pasaulyje mėgstamo gėrimo tėvyne.

Laidoje Eskedar užsimins ir apie sudėtingą savo istoriją – kaip teko bėgti iš gimtosios šalies, kaip viena su maža dukrele ant rankų atvyko į Lietuvą ir kaip jai pavyko nuo nulio čia susikurti gyvenimą. Šiandien Eskedar yra laiminga trijų vaikų mama, veikli verslininkė ir aktyvi įvairių visuomeninių akcijų, labdaros projektų organizatorė.

Nors pradėti naują gyvenimą tolimoje ir nepažįstamoje šalyje nebuvo lengva, lietuviškai kalbėti pramokusi moteris sakys, kad dabar čia jaučias sava. „Kai pati apie save pradėjau galvoti kaip apie lygiateisę Lietuvos gyventoją, atrodo, ir Lietuvos žmonės pradėjo taip į mane žiūrėti. Bet kol aš savęs nepriėmiau, buvo labai sunku – atrodė, kad žmonės į mane žiūri kitaip, nes aš kažkaip kitaip atrodau“, – 19.30 val. rodomoje laidoje sakys Eskedar.

Bandžiau draugų prašyti pagalbos, kad jie padėtų, tačiau išgirdau, kad į kitos šeimos reikalus žmonės kištis nenori, kad jie negali. Man tai buvo šokas – kaip gali būti draugas, jei negali padėti susikalbėti.

Moteris taip pat pasakos, kokios svarbios jos gimtojoje šalyje yra bendruomenės tradicijos. Ilgi pokalbiai prie kavos puodelio – viena jų. Tokios, kaip pati sako, meditacijos, ji kartais pasigendanti Lietuvoje ir pateikia pavyzdį – situaciją, kai jos santuoką buvo ištikusi krizė. „Bandžiau draugų prašyti pagalbos, kad jie padėtų, tačiau išgirdau, kad į kitos šeimos reikalus žmonės kištis nenori, kad jie negali. Man tai buvo šokas – kaip gali būti draugas, jei negali padėti susikalbėti“, – apie kultūrinius skirtumus užsimins moteris.

Pasak Eskedar, „kavos meditacija“ gali net sutrumpinti laiką, kurį žmonėms tenka praleisti su psichologu analizuojant savo gyvenimą ir ieškant sprendimų. „Žmonės turi turėti laiko pasisėdėti, pabendrauti. Bendravimas yra tas dalykas, kurio mums labiausiai trūksta šiandieninėje visuomenėje, kur viskas vyksta greitai, turi skubėti, nes nuolat trūksta laiko, bet iš tiesų tu jo turi – tiesiog daug laiko praleidi internete, o ne kartu“, – kalbės kavos ruošimo ceremoniją surengusi E.Maštavičienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

eina sau

eina sau portretas
Lietuve 'gryna' .... ?

ot

ot portretas
lietuvaiciai,nei kavos gert nemoka, nei n--ro nera mate.

Algis

Algis portretas
Cia tik pradzia, uz kokiu 20 metu bus daug etiopu mokinanciu gyvent ir kavas virt.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių