„Akivaizdu, kad piramides pastatė ateiviai“, – savo žinutėje pareiškė I. Muskas, pasirinkęs sąmokslo teoretikų pamėgtą temą ir išprovokavęs nuspėjamų komentarų – nuo linksmų iki piktų – srautą.

Tarp trumpų sąmojų, memų ir kritiškų replikų lavinos buvo ir piktų pranešimų, parašytų nacionalistinių pažiūrų egiptiečių. Jie reikalavo, kad ekscentriškas inžinierius ir aukštųjų technologijų srities milijardieriaus geriau tikrintų faktus.

Egipto tarptautinio bendradarbiavimo ministrė Rania al Mashat (Ranija Mašat), įgudusi socialinės žiniasklaidos vartotoja, vis tik įžvelgė galimybę pasireklamuoti ir atgaivinti pandemijos nuniokotą šalies turizmo sektorių.

„Stebiu jūsų darbą su dideliu susižavėjimu, – parašė buvusi turizmo ministrė R. al Mashat. – Kviečiu jus ir „Space X“ ištirti raštus apie tai, kaip buvo statomos piramidės, taip pat apžiūrėti piramidžių statytojų kapus.“

„Pone Muskai, laukiame jūsų“, – pridūrė ji, kviesdama verslininką pačiam pamatyti vieną iš septynių senovės pasaulio stebuklų: milžiniškus Egipto faraonams ir jų sutuoktinėms pastatytus kapus.

E. Muskas vėliau paskelbė nuorodą į britų transliuotojo BBC straipsnį apie šių didžiulių statinių istoriją, pavadinęs jį „suprantama santrauka“, atskleidžiančia, kaip buvo pastatytos piramidės.

Netoli Kairo esantys garsiausi ir didžiausi Senovės Egipto paminklai, praėjusį mėnesį vėl buvo atidaryti po tris mėnesius trukusio karantino, įvestą dėl koronaviruso pandemijos.

Egipto turizmo sektorius jau dešimtmetį išgyvena sunkmetį, prasidėjusį 2011 metais per „Arabų pavasario“ protestus nuvertus ilgalaikį diktatorių Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką). Nuo to laiko daugelis turistų vengia šalį dėl dažnų kovotojų atakų ir politinio nestabilumo.

Turizmo sektorius, sudarantis penktadalį šalies BVP ir parūpinantis darbo vietas maždaug 3 mln. žmonių, pernai, kol Egipto dar nebuvo ištikusi COVID-19 krizė, atsigavo ir pritraukė rekordinį skaičių lankytojų – apie 13,6 milijono.