A. Jasaitytė-Čeburiak: vaikai yra mano mokytojai

"Neturiu surašytų taisyklių, kaip auklėti atžalas, bet vienas pagrindinių principų – leisti vaikams užaugti, netrukdyti ir būti tuo, kuo jie nori", – teigė septynerių metų Elzę ir pusketvirtų Sofiją auginanti psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak.

Netikroji vaiko savastis

Iš savo darbo ir psichologinių praktikų patirties Aistė pastebėjo vieną didelę tėvų klaidą – nuo mažumės jie vaikams užkrauna savo neišsipildžiusias svajones, lūkesčius, norus.

"Tai nusikaltimas. Kai vaikai gyvenime daro tai, ko nenori daryti, smarkiai kenčia, išgyvena, turi didelių psichologinių sunkumų, – pabrėžė A.Jasaitytė-Čeburiak. – Ir jei nepavyksta pateisinti tėvų lūkesčių, išgyvena ir nešioja savyje didelį kaltės jausmą."

Taip formuojasi netikroji vaiko savastis arba, kaip vadina psichologai, netikrasis "aš".

"Mano pagrindinis tikslas, kad vaikai būtų savimi, nesistengiu jų užkrauti savo norais, lūkesčiais, – teigė Aistė. – Siekiu, kad jie išaugtų sąmoningi žmonės."

Krepšininko Simo Jasaičio sesuo ir kadaise buvęs garsus modelis stengiasi būti gera mama, jausti vaiko poreikius, suteikti ne tik fizinį, bet ir emocinį saugumą

"Vaikai turi jaustis vertingi, sugebantys kažką padaryti, – pastebėjo Aistė. – Žinoma, nereikia persistengti."

Leidžia braidyti baloje

Dviejų dukrų mama leidžia savo Elzei ir Sofijai tyrinėti aplinką, pažinti pasaulį.

"Žinoma, priklauso nuo amžiaus, bet jei jos nori, gali braidyti baloje, išsipurvinti – dėl to nebaudžiu, – teigė Aistė. – Kartais dukros ištepa sienas, išsipurvina piešdamos, lipdydamos, tačiau sutvarkome, išplauname. Toks yra pažinimo procesas ir nereikia to atimti iš vaikų."

Tiesa, suteikdama laisvę dukroms Aistė nepamiršta ir ribų, taisyklių – vaikas privalo išmokti tvarkyti, būti švarus, laikytis higienos – praustis, valytis dantis.

"Labai svarbu, kad šeimoje abu vienodai, ir mama, ir tėvas, laikytųsi diegiamų taisyklių, – pastebėjo netrukus ir psichoterapijos mokslus baigsianti psichologė A.Jasaitytė-Čeburiak. – Mama ir tėtis turi sutarti, nes vaikai greitai pajunta nuomonių skirtumus ir pradeda manipuliuoti."

Aistė stengiasi, kad ji ir vyras kartu su dukromis turėtų bendrų šeimos ritualų – susitvarkyti prieš miegą, praustis, po to paskaityti knygą, pasipasakoti kokią nors istoriją.

"Vaikai žino šią rutiną, jiems saugu emociškai, nėra chaoso, – teigė Aistė. – Pasikartojantys procesai tampa gyvenimo dalimi."

Mama ir tėtis turi sutarti, nes vaikai greitai pajunta nuomonių skirtumus ir pradeda manipuliuoti.

Vysto emocinį intelektą

Kompiuteriai, išmanieji telefonai ir kitos modernios technologijos imponuoja daugeliui vaikų. Aistė nėra iš tų mamų, kurios linkusios į kraštutinumus – arba viskas, arba nieko.

"Elzė žino laiko skaičiuoklę – po 20 minučių pasigirsta garsinis signalas ir kompiuterį arba išmanųjį telefoną reikia atiduoti", – šyptelėjo Aistė.

Dviejų vaikų mama stengiasi su dukromis laiką praleisti kokybiškai. Nebūtinai ištisą dieną, bet būtinai kažką daryti kartu. Vaikai turi jausti dėmesį.

Pavyzdžiui, su Elze mama kalbasi apie gyvenimą, kartu žiūri animacinius filmukus, skaito ir viską aptaria – taip puoselėjamas gilesnis ryšys su vaiku.

Pasak A.Jasaitytės-Čeburiak, reikia vystyti vaiko emocinį intelektą, bendravimo kultūrą, o dėmesio, skiriamo vaikui, jokiu būdu nepakeis materialios dovanos.

"Vaikų nelepinu dovanomis, didesnes jie gauna per Kalėdas iš senelių. Mažesnį daiktą renkamės kartu, – pasakojo Aistė. – Puoselėju dukrų kūrybingumą, todėl kartu ne tik skaitome, bet ir lipdome, piešiame, spalviname mandalas."

Prioritetai ir bendra vakarienė

A.Jasaitytė-Čeburiak stengiasi atžalų nepergloboti, kartais tai būdinga kai kurioms mamoms: "Kai vaikui sukanka dveji treji metai, reikia leisti atsiskirti, tegul jis mėgina ir bando pažinti pasaulį, kažką daryti, nereikia bijoti ir perdėtai užtikrinti vaiko saugumą, sekti kiekvieną žingsnį. Kitaip vaiko pasąmonėje užsifiksuoja daug baimių. Reikia saugoti ten, kur gresia pavojus gyvybei."

Dar viena Aistės taisyklė – dalytis pasakojimais, bendrauti, išmokyti dukras paprašyti pagalbos, atsiprašyti ir kitų svarbių gyvenimo taisyklių.

"Jei apsipykome, laukiu, kol atslūgs emocijos. Po to aptariame, kaip jautėmės, kas įvyko, kodėl", – Aistė dukreles taip pat moko pasirinkti. – Kai einame į parduotuvę, jos pačios turi išsirinkti prioritetus. Negaus visko, ko norės, bet iš sąrašo pasirinks vieną pirkinį. Todėl nekyla pykčių."

Nors kartą per dieną arba bent jau savaitgalį šeimos nariai stengiasi prie vakarienės, pietų ar pusryčių stalo susėsti visi kartu.

Kartais vyresnė dukra nenori – ragiukus rodo jos individualizmo poreikis, bet mama psichologė stengiasi puoselėti šeimos tradicijų kultūrą.

Kas jai yra vaikai?

"Mano gyvenimo mokytojai, – pirmą asociaciją išskyrė Aistė. – Auginti žmogų nėra lengva. Jų dėka atrandu savyje naujų savybių. Kai kurie tėvai, jausdamiesi bejėgiški, deja, griebiasi smurto. Tačiau auginimas be smurto skatina kūrybiškumą, įvairias galimybes, lavina fantaziją, norą rasti bendrą sutarimą."

Augindama dukras Aistė tarsi iš naujo atranda save, nes kiekvienas jos margaičių amžiaus tarpsnis – vis nauji iššūkiai.

"Vaikai – tai nuolatinis mokymasis. Jie mano mokytojai", – pakartojo A.Jasaitytė-Čeburiak.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių