Milijonierė G. Skučaitė: man nesuvokiama, kaip kažkokie bateliai gali kainuoti 1,5 tūkst. eurų

Kur yra noras, ten yra ir kelias – sako skautų išmintis, kuria neabejotinai vadovaujasi didžiausios privačios aukštosios mokyklos Lietuvoje bendrakūrėja Gabija Skučaitė. Mat milijonierė, menininkė, mama, verslininkė ir vizionierė nuolat ieško galimybių ir kiekvieną jų stengiasi paversti didžiais dalykais, liksiančiais mūsų ateities kartoms.

Tam, kad galėtų pasiūlyti dėmesio vertas naujoves, G. Skučaitė nuolat tobulinasi ir pati. Prieš kelerius metus iš tūkstančio pretendentų atrinkta moteris išvyko tobulintis į Silicio slėnį, kuriame susipažino su milijardieriumi Richardu Bransonu ir sulaukė kvietimo kartu su kitais jo bičiuliais apsilankyti Mergelių salose esančioje „Virgin“ kompanijos įkūrėjo viloje.

Viešnagės pas milijardierių metu G. Skučaitė žavėjosi nuostabiais Karibų jūros vaizdais ir įspūdinga tropikų gamta. Visgi didžiausią įspūdį jai paliko R. Bransono šeimos nuoširdumas ir išskirtinis dėmesys kiekvienam svečiui, o taip pat visiškas savo statuso ir turtų nesureikšminimas.

Pati G. Skučaitė, per gyvenimą uždirbusi ne vieną milijoną, sako, jog pinigų ji taip pat niekada neidealizavo, tačiau nuo mažens mokėjo juos vertinti ir taupyti. Pasak jos, tik mažos vertės pinigus gerbiantys ir su jais elgtis mokantys žmonės gali valdyti ir didelius turtus. „Mano tėvai suvalkiečiai, todėl taupumas ir pragmatiškumas man įgimtas dalykas. Man nesuvokiama, kaip kažkokie bateliai gali kainuoti 1,5 tūkst. eurų. Juk tai paprasti kedai su mandru ženkliuku, kuris man nesukuria jokios pridėtinės vertės. Mano bateliai bus pigūs, bet dalykai, kuriuos aš sukursiu arba pagerinsiu, kainuos milijonus“, – kalbėjo verslininkė.

Vertę G. Skučaitė mato į ateities kartas orientuotose ir prasmę teikiančiose veiklose, todėl savo pinigus jau trisdešimt metų investuoja į verslus, nekilnojamą turtą, įvairius edukacinius, meninius bei mokslinius projektus. Tiesa, prieš tris dešimtmečius jos kartu su mama įkurta privati aukštoji mokykla gimė ne iš gyvenimo prasmės paieškų, o siekio tiesiog išgyventi. Mat, kai jai buvo vos dešimt metų, visai netikėtai šį pasaulį paliko jos tėtis – pagrindinis šeimos maitintojas, nusipelnęs išradėjas ir auksinių rankų savininkas. Po šios netekties lietuvių kalbos mokytoja dirbusiai G. Skučaitės mamai vis sunkiau sekėsi sudurti galą su galu, todėl mergaitė stengėsi jai padėti. „Man buvo vos penkiolika, kai Lietuva tapo nepriklausoma. Buvau paauglė, kurioje degė kūrybos ir verslumo dvasia. Turėjome gerą santykį su Klaipėdos pieno kombinatu ir pradėjom ledų verslą. Dar būdama vaiku supratau, kas yra antkainis, pelnas. Taip po truputį pradėjome užsidirbti“, – pasakojo moteris.

G. Skučaitė apie patirtį Silicio slėnyje:

 

Norėdama papildomai užsidirbti, G. Skučaitės mama rusakalbiams dėstė lietuvių kalbą, tačiau tai buvo samdomas ir nelabai pelningas darbas. Įžvelgusi mamos aistrą dėstymui ir jos gebėjimą suburti žmones, G. Skučaitė pasisiūlė jai padėti savarankiškai organizuoti kalbų kursus, o kai pamatė, kad joms puikiai sekasi, nepabijojo įkurti ir mokyklos, kuri šiais metais švenčia savo trisdešimtmetį.

„Būdama vos šešiolikos surašiau visas studijų programas, tvarkaraščius, išsinuomojome patalpas ir surinkome pirmus studentus“, – prisiminimais apie verslo pradžią dalijosi pirmosios privačios aukštosios mokyklos bendrakūrėja.

G. Skučaitė sako, jog jaunoji karta tuo metu buvo motyvuota kurti naują Lietuvą, troško žinių ir mokslo, todėl judviejų su mama įkurta mokykla susilaukė didelio dėmesio ir moterys visai nepastebėjo, kaip uždirbo pirmąjį milijoną.

Kaip G. Skučaitės ir jos mamos įkurta aukštoji mokykla tapo tarptautine, stebėkite šį antradienio vakarą, 20 val., laidoje „Bus visko“ per LNK.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rūtenis

Rūtenis portretas
Komentatoriaus Stromskis nuomonę išklausiau ir galima būtų sutikti, bet vot vėl puolame į kraštutinumus nuo itališkų iki vienadienių. Reikalas tas, kad ir už protingai nemažą kainą galima nusipirkti labai geros kokybės daiktą, nemokant du ar tris kartus daugiau vien tik už išpūstą vardą, aplinkui prekyboje tokių dalykų yra sočiai, be to irgi kitas kraštutinumas- per ilgai irgi nei šis nai tas, nes ir mados reikia kažkiek laikytis, neminsi batų 10 metų tų pačių.

Palma

Palma portretas
Labai įdomu, kai žmogus be išsilavinimo, gal dar mokinė, surašė studijų programas, tvarkaraščius ir įkūrė aukštąją mokyklą. Koks aukštosios mokyklos pavadinimas. Paprastai studijų programas rašo profesoriai, mokslų daktarai.

Stromskis

Stromskis portretas
na nelyginkit-turėjau itališkus batus, tai laikė kokius penkis kartus ilgiau už įprastus, jau nekalbant apie vienkartinius iš Kinijos
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių