Ekranizuoti A. Frank istoriją pasiryžęs amerikiečių režisierius Danny Abrahmsas, pranešė „Hollywood Reporter“. Apie tai režisierius informavimo išplatintame pranešime. Neabejotinai jautrus projektas jau dabar, dar nė nepradėtas kurti, kursto kino kritikus. Juosta pavadinimu „Anna“ žiūrovus nukels į A. Frank slėptuvę, kurioje ji su šeima slėpėsi nuo nacių Antrojo pasaulinio karo metais.

Iki šiol A. Frank istorija ne kartą vienaip ar kitaip buvo perkelta į kino ekranus, tačiau naujoji juosta turėtų būti tikrai kitokia. Režisierius prasitarė, kad filmą ketina kurti pagal visus virtualios realybės principus, jog žiūrovai galėtų geriau įsijausti į A. Frank kasdienybę ir savotiškai užmegzti bendravimą su jos šeimą. „Taip, lyg patys būtų ten buvę“, - lakoniškai apibūdino D. Abrahms.

„A. Frank istorija saugojo Holokausto atminimą ir kelioms kartoms perdavė tolerancijos žinią. Mes norime pasidalinti šia patirtimi per avangardinių efektų, virtualios realybės efektų prizmę, kad jos istorija gyvuotų ir pasiektų kuo daugiau jaunų žmonių visoje Žemėje“, – dėstė režisierius.

Projektas, kurio premjeros data neskelbiama, artimiausias savaites neabejotinai sulauks daug komentarų ir karštų diskusijų. Tačiau būsimo filmo kūrėjai kol kas nemato priežasčių pakeisti nuomonę dėl specialiųjų efektų naudojimo. Juolab kad A. Frank fondas yra davęs sutikimą kurti juostą.

Paradoksalu, kad A. Frank svajonė tapti rašytoja ar žurnaliste išsipildė po mirties. Atėjus į valdžią Adolfui Hitleriui, Frankų šeima emigravo į Amsterdamą. Bet žydai persekioti ir čia. Iš pradžių Frankų šeima glaudėsi ankštoje slėptuvėje, įrengtoje už Annos tėvo firmos kontoros. Kažkam išdavus slėptuvę, šeima atsidūrė koncentracijos stovykloje.

Būdama 13-os, paauglė ėmė rašyti dienoraštį, kuriame aprašė kiekvieną savo gyvenimo dieną ir kuris iki šiol yra vienas iškalbingiausių ir labiausiai jaudinančių Holokausto liudijimų. Anne mirė 1945 m. kovo pradžioje, nesulaukusi šešiolikos metų, Bergeno-Belzeno koncentracijos stovykloje, iki kurios išlaisvinimo buvo likęs tik mėnuo.

Vienintelis iš šeimos likęs gyvas Annos tėvas visus užrašų sąsiuvinius sudėjo į knygą, kuri buvo išleista Nyderlanduose 1947-aisiais. Įdomu tai, kad Jungtinių Valstijų leidėjai tuomet atmetė šią knygą kaip pernelyg slegiančią ir nuobodžią. Galų gale išspausdino ją 1952-aisiais. Šiandien A. Frank dienoraštis yra išverstas į 55 pasaulio kalbas ir išleistas 25 mln. tiražu. Daugelyje šalių jis yra tapęs privalomu skaitiniu. A. Frank dienoraštis lietuviškai pasirodė 1997 metais.