Vilniaus paveikslų galerijoje, Chodkevičių rūmuose, duris atvėrė tarptautinė paroda "Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai". Į parodos atidarymą atvyko šios giminės atstovas – Belgijoje gyvenantis kunigaikštis Mykolas Sapiega.

Grįžimas – po 200 metų

Vienai garsiausių rusėnų kilmės LDK didikų giminių – kunigaikščiams Sapiegoms skirta paroda atidaryta Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Tai – ganėtinai simboliška: Sapiegų giminės istorija, Lietuvos bei Lenkijos istorija – glaudžiai susipynusios.

"Ši paroda – labai brangus kultūros propagavimo projektas", – neslėpė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Eksponatus jai paskolino 9 Lietuvos ir 4 Lenkijos muziejai, tarp jų – ir Vavelio pilis Krokuvoje. Parodos atidarymo proga išleistas solidus mokslinis katalogas su įvadiniais straipsniais.

Kunigaikščių Sapiegų giminė nuėjo ilgą istorinį kelią – nuo XV a. Lietuvos bei Maskvos valstybių paribio nežinomų bajorų iki XVII a. pabaigos LDK hegemonų ir XX–XXI a. pasaulio piliečių. Kunigaikščio M.Sapiegos vizitas – tai giminės grįžimas į Lietuvą po beveik 200 metų.

"Kalbėdami apie Sapiegas, pirmiausia prisimename Leoną Sapiegą, kuris neatsiejamas nuo Lietuvos valstybės. Tai – vienas žymiausių visų laikų Lietuvos valstybininkų. L.Sapiega tiesiog pasistatė sau paminklą, sukurdamas ir paskelbdamas Trečiąjį Lietuvos statutą, kuris išliko ilgiau už pačią valstybę", – sakė Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.

Per 17 istoriškai aprėpiamų kartų yra žinoma 380 Sapiegų ir Sapiegaičių. Per 400 metų net 51 Sapiegų giminės atstovas buvo aukštas valstybės pareigūnas, 30 iš jų – Lietuvos valstybės senatoriai, net 11 – Lietuvos kanclerių ir pakanclerių, t. y. faktinių LDK vyriausybės vadovų. Užimtų svarbiausių postų Lietuvoje skaičiumi Sapiegos nusileido tik kitai garsiai giminei – Radviloms.

Sapiegų padėties išskirtinumą patvirtina ir jų giminystės ryšiai su kitomis iškiliausiomis Lietuvos ir Lenkijos giminėmis: Radvilomis, Chodkevičiais, Tiškevičiais, Pacais.

Tai, kad Sapiegoms skirta paroda surengta istoriniuose grafų Chodkevičių rūmuose, nėra atsitiktinis dalykas. Net aštuoniomis vedybomis Sapiegos buvo susigiminiavę su Chodkevičiais, taip pat Potockiais ir Branickiais.

Palaimino Romos popiežius

Parodos dėmesio centre – Sapiegų giminės genealogija, valstybinė veikla, menų ir mokslų mecenavimas, fundacija, kolekcionavimas. Joje eksponuojami 72 Sapiegų giminės atstovų portretai, apie 200 dokumentų bei knygų, Sapiegoms priklausiusių tapybos, tekstilės, grafikos, auksakalystės ir kitų meno kūrinių, taip pat ginklų bei kitų istorinių relikvijų.

Portretų ekspozicija – lyg giminės vizitinė kortelė. Ji byloja ne tik apie giminės istoriją, bet ir apie jos atstovų valstybinę veiklą LDK, jų paskyrimus į aukščiausius valstybės postus. Žymiausia giminės asmenybė – Lietuvos kancleris, etmonas ir Vilniaus vaivada L.Sapiega, aktyviai dalyvavęs kuriant 1588 m. Trečiąjį Lietuvos statutą ir jį paskelbęs.

Parodoje lankytojai galės išvysti ir Sapiegoms priklausiusių sakralinės dailės kūrinių. Nedaug ne tik didikų, bet ir Europos valdovų giminių galėtų pasididžiuoti, kad net du joms priklausę švenčiausiosios mergelės Marijos paveikslai buvo vainikuoti popiežių karūnomis. Jau XVIII a. Romos popiežiai pripažino tiek Kodenio Šv. Onos, tiek Vilniaus Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios Dievo motinos paveikslų, garsėjusių malonėmis ir globojusių Sapiegų giminę, išskirtinumą.

Knygos, dokumentai, grafikos darbai ir piešiniai byloja apie Sapiegų rezidencijose buvusių bibliotekų turtus.

Plati edukacinė programa

Nuo vasario 28 d. parodos organizatoriai kviečia dalyvauti nemokamuose teminiuose kultūros vakaruose, lankyti parodą su kuratoriais. Be to, siūloma gausi edukacinė programa moksleiviams bei šeimoms. Daugiau informacijos – www.kaunodiena.lt

Kas? Paroda "Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai".

Kur? Lietuvos dailės muziejuje, Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilniuje).

Kada? iki gegužės 20 d.