Tūkstančiai pusnuogių žmonių trečiadienį svaidėsi pomidorais Ispanijos rytinio Bunjolio miesto gatvėse, kurios vėl pasidengė raudona tyre per kasmetinę šventę „Tomatina“, mininčią savo 70 metų sukaktį.

Sunkvežimių kolona, vežanti 150 tonų pomidorų, ryte judėjo siauromis miesto gatvėmis, o priekabose stovintys žmonės žėrė krovinį susirinkusiems būriams žmonių, kurie džiaugsmingai pradėjo kelias valandas trukusį pomidorų mūšį.

Ši tradicinė šventė, praminta „didžiausiu pasaulyje maisto mūšiu“, kasmet pritraukia daugybę užsieniečių, ypač iš Didžiosios Britanijos, Japonijos, Australijos ir Jungtinių Valstijų.

Bunjolio rotušė nurodė, kad šiemet ispanai šiemet sudarė tik apie penktadalį iš maždaug 22 tūkst. „Tomatinos“ dalyvių.

Miesto meras Rafaelis Perezas (Rafaelis Peresas) sakė, kad šis renginys sulaukė didžiulio pasisekimo, nes kiekvienam dalyviui suteikia puikią galimybę nuleisti garą.

„Esama šalių, kuriose žmonėms galbūt sunkiau išreikšti savo jausmus, – jis sakė Ispanijos radijui. – Pavyzdžiui, japonai labai santūrūs, rimti – bet pasikeičia, kai čia atvyksta.“

Organizatoriai pataria prieš metant pomidorą į priešininką daržovę sutraiškyti, kad smūgis nebūtų per stiprus, dėvėti senus drabužius ir užsidėti plaukimo akinius, kad akys būtų apsaugotos nuo rūgščių sulčių.

Šių metų „Tomatina“ yra jau trečioji, kai atvykėliai turi susimokėti po 10 eurų, kad galėtų dalyvauti pomidorų mūšyje.

Apie 10 tūkst. gyventojų turintis miestas 2013 metais nusisamdė privačią bendrovę, kuri turėjo platinti bilietus, siekiant sumažinti savivaldybės skolų naštą ir apriboti sparčiai didėjantį šventės dalyvių skaičių.

Užsieniečiams buvo parduota 17 tūkst. bilietų, o likusieji buvo nemokamai išdalyti vietos gyventojams.

Prieš įvedant bilietų sistemą pomidorų mūšyje susigrumdavo daugiau negu 45 tūkst. žmonių.

Pomidorų mūšiai Bunjolyje nuo 1945-ųjų rengiami kasmet paskutinį rugpjūčio trečiadienį, miesto globėjų – šventojo Luiso Bertrano ir Vargšų Dievo Motinos – garbei.

Niekas iš tikrųjų nežino, kaip ši tradicija atsirado. Tarp tikėtinų kilmės teorijų yra vietos draugų mūšis maisto produktais, paauglių tarpusavio kovos, žiūrovų pomidorais apmėtytas paradas, pasišaipymas iš vieno prasto muzikanto ir sunkvežimio avarija.

Tarp populiariausių teorijų yra ir pasakojimas apie tai, kaip nepatenkinti miestelėnai per vieną miesto šventę municipaliteto narius apmėtė pomidorais. Dar viena teorija teigia, kad draugų grupė kartą atsidavė aistringai meilei, o miesto pareigūnai juos apmėtė pomidorais.

Valdant Francisco Franco (Fransiskui Frankui) ši šventė buvo uždrausta, nes neturi jokios religinės reikšmės, bet 8-ajame dešimtmetyje vėl buvo pradėta švęsti.