Poilsis – ėjimas

Praėjusį penktadienį S. Urbono laukė vienas jo iššūkių: vyras pėsčiomis patraukė iš Vilniaus į Visaginą. Taip jis jau kelintus metus iš eilės išnaudoja Tėvo dienos proga šeimos jam suteikiamas išeigines.

"Iš tiesų aš jau ilgai tos savo religijos ieškau, ir vieno žygio metu pagalvojau, iš ko žodis "tikėjimas" sudarytas. Supratau, kad jis sudarytas iš dviejų žodžių – "tik" ir "ėjimas". Tad ėjimas dabar – tarsi mano bažnyčia. Aš ten ir išsiverkiu, kai jau būna labai sunku, ir atrandu daug gerų dalykų, euforijos. Eidamas aš įsikraunu. Man tai savotiška meditacija", – dalijasi S.Urbonas.

Taip bemedituodamas Simonas jau ėjo iš Vilniaus į Kėdainius, į Druskininkus. Prieš tai pusę Tailando taip apėjo.

"Aš jau kokį mėnesį laukiau šitos kelionės, – sako pašnekovas. – Po karantino tai labai labai gerai, nes iš tiesų per tuos mėnesius pavargome stipriai ir aš, ir žmona. Reikėjo ir darbus susiderinti, ir vaikus namuose mokyti, kurie dar per maži patys sėdėti prie to kompiuterio. Tai išvargtas laikas, ir džiugu, kad gaunu tokią galimybę. Turėčiau keliauti 5–6 dienas pagal tai, kiek kilometrų reikia nueiti norint nealinti savo kūno, bet tik tris gavau, sekmadienį būtinai turiu grįžti, nes suplanuota šventinė vakarienė", – praėjusią savaitę pasakojo vyras.

Kai gimė vaikai, tiesiog viską "išjungiau" ir pradėjau mokytis. Pradėjau mokytis iš jų, pradėjau mokytis būti geresnis, pradėjau mokytis eiti anksčiau miegoti, anksčiau keltis ir rodyti tinkamą pavyzdį.

Pasak Simono, jei būtų kas nors pasakęs, kad karantinas truks 20 metų, žmonės būtų iškart kažkaip kitaip pradėję gyventi, nes suprastų, kad tai – ilgam. O kai niekas nebuvo aišku, tai šeima šiek tiek pagyveno atostogų ritmu: mat tris žiemas prieš tai tokiu metu iškeliaudavo į Tailandą, o šiemet tiek pat laiko, kiek būdavo Tailande, liko karantine. Po "atostogų" teko dirbti ir mokytis. Laikotarpis buvo varginantis, kol galiausiai įsivedė tam tikrą dienotvarkę – tai išgelbėjo. "Bet dabar, neslėpsiu, džiaugiamės, kad vaikai gali eiti į darželį – galima šiek tiek atsikvėpti", – sako S.Urbonas.

Su vaikais – tėvas

Trijų vaikų tėvas du kartus buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Trečiąjį vaiką jis taip pat prižiūri, nes dažnai dirba iš namų.

Paprašytas prisiminti, kaip kilo idėja jam, o ne žmonai, auginti vaikus, vyras pasakoja, kad jis šeimoje augo vienas. Tėvai gana anksti išsiskyrė, tad jam vis buvo neramu, ar mokės užmegzti tvirtus šeiminius santykius, santykius su vaikais.

"Turėjau vieną projektą – su kolega du mėnesius keliavome po Europą be pinigų, – pasakojo Simonas. – Iškeliavau, kai mano žmona buvo šeštą mėnesį nėščia. Toje kelionėje supratau, kad labai noriu kurti santykį su savo vaiku. Paskambinau Ievai prieš kelionės pabaigą ir pasakiau, kad, gimus vaikui, aš norėčiau eiti tėvystės atostogų. Ji tuo metu buvo ką tik mokslus pabaigusi ir pradėjusi karjerą, degančiomis akimis dar, norėjo dirbti. Nežinojome, kaip viskas bus, bet pasakiau – pabandome, o jei nepavyks, ieškosime kitos išeities. Bet taip jau atsitiko, kad vaikui gimus mano žmona negalėjo jo maitinti, ir tai iškart atrišo rankas man."

Tad kai pora susilaukė pirmosios dukrytės, du mėnesius su ja namuose buvo mama, o tada abu sutarė, kad dėl darbo ypatumų daug paprasčiau ilgesniam laikui namie likti vyrui. Žmona išėjo į darbą, o Simonas liko pabandyti. Ir jam ėmė patikti – pradėjo domėtis vaiko auginimu, skaityti įvairią literatūrą, lankyti seminarus, paskaitas. Labai gerai ten jausdavosi, nes būdavo vienas tėtis su kūdikiu tarp mamų, o jam, užaugusiam su mama ir močiute, su moterimis sekėsi bendrauti.

"Aš daugelio akyse tapau šaunuoliu. Kur kas sunkiau buvo mano žmonai – ji sulaukdavo komentarų, kad dėl karjeros paliko vaikus, kokia ji mama?! Psichologiškai jai buvo sunku. Bet mes stengėmės ją palaikyti, siųsdavome nuotraukas, eidavome pas ją į darbą, stengėmės kuo daugiau laiko praleisti visi kartu", – pasakoja S.Urbonas.

Kai po metų gimė sūnus, situacija buvo panaši, ir vyras vėl mielai liko namie. Tiesa, vyresnėlę netrukus išleido į darželį. Ir su trečiu labai norėjo likti, bet dar tada, kai žmona laukėsi, sutarė, kad dukrytės priežiūros imsis mama – reikia pagaliau ir jai pajusti, ką reiškia tos vaiko priežiūros atostogos. Bet ir čia S.Urbonas pasielgė savaip: pasitikrino savo finansus ir suprato, kad pusę metų gali būti kartu su šeima. Anot jo, tai buvo nuostabiausias šeimos laikas, kai jie galėjo auginti vaikus ir leisti laiką kartu.

Svarbu – požiūris

Prisimindamas pirmosios dukters auginimą S.Urbonas pripažįsta, kad tada ir jam, ir žmonai teko mokytis visko – kai gimsta vaikas, juk niekas neduoda instrukcijos... Dabar jis pats stebisi, kad duodavo vaikui pieniškų dešrelių ar varškės sūrelių kaip užkandžių, planšetę į rankas sėdint ant puoduko – dabar nė už ką taip nedarytų.

"Kai reikėjo likti vienam su vaiku, gąsdino daug kas: o jeigu užsprings, jeigu kas nors atsitiks, verks, jeigu dus? Man atrodydavo, kad maži vaikai kiekvieną rytą pabunda su misija susinaikinti, o tėvų darbas visą dieną juos saugoti. Iš pradžių dėl to saugumo norėjosi vos ne šalmus dėti. Vėliau atsirado drąsos, pradėjau suprasti, kad viskas tau lyg ir duota, darai ir išeina. Tikriausiai kiekvienam vyrui užkoduota būti tėvu, tiesiog reikia tą kodą atrakinti", – svarsto Simonas.

Dar kankino triukšmas, netvarka namie, kurios nebuvo iki gimstant vaikams. Bet laikui bėgant tiesiog įpranti ir prie triukšmo, ir prie tos švaros, kokią ją įmanoma išlaikyti vaikų pilnuose namuose.

Tad ar tėvystės atostogos tikrai yra atostogos? "Aš kažkada sakiau, kad tą žodį reikėtų keisti ir pavadinti tai darbu. Tada bent jau vyrai suprastų, kad moterys nesėdi namie su vaiku šiaip sau. Bet dabar galvoju, kad čia – požiūrio klausimas. Kai tu esi pavargęs arba kai tavęs antroji pusė nepalaiko – tai labai sunkus darbas. Vienam rūpintis vaikais ir buitimi, kai kitas dirba, tikrai sunku. O kai tuo rūpinamės dviese, tai yra kaip žaidimas", – tikina S.Urbonas.

Situacija keičiasi

Anot Simono, jeigu žmogus gali visiškai atsiduoti ir būti su vaiku, matyti, kaip jis auga, augti kartu, tai tikrai atostogos. Nes smegenys veikia visiškai kitaip, kai esi tėvystės atostogose. Ir nenuostabu, kad daug mamų pradeda verslus gimus vaikui, – smegenys veikia kitaip, kūrybiškai. Ir jam pačiam daug idėjų, įvairių projektų kilo būnant tėvystės atostogose.

"Prieš kokius ketverius metus maniau, kad auginti vaiką – tikrai ne atostogos, o dabar mano požiūris keičiasi, – sako S.Urbonas. – Manau, jeigu tu priimi tai kaip atostogas, tada tai tikrai nuostabus laikas. Jeigu susikoncentruoji į kažką viena, ką darai. O juk mamos dažnai bando ir vaikus auginti, ir kažką dirbti, tada nieko nespėja, nieko nepadaro iki galo, sąžinė graužia, tada sėdi naktimis, ryte atsikelia pavargusios, piktos, ir visa tai jaučia vaikas... Kai tik augini vaiką ir tam atsiduodi, tai yra nuostabu. Lietuvoje mums leidžiama gana ilgai tai daryti –  turime gražią galimybę, tik ją reikia išnaudoti. Ir turėti galimybių išnaudoti, nes kartais tų išmokų už vaiką yra per mažai. Daug kas atsiremia į finansus. O vyrai Lietuvoje uždirba 30 proc. daugiau nei moterys – tokia yra tiesa."

Tiesa, situacija keičiasi. Pastaruoju metu įvairiuose seminaruose Simonas sutinka vis daugiau vyrų. Kaip jis juokauja, tenka ir pečiais pasistumdyti – jau dėmesys ne tik į jį. Tačiau jam patinka, kad vis dažniau galima susitikti vyrų, stumiančių vežimėlį. "Nesakau, kad tai yra geras modelis. Manau, kiekviena šeima turi atrasti savo modelį, ir jis yra geriausias", – dėsto vyras.

Tobuliausia savo versija

Simonas yra paskaičiavęs, kad jei dirbtų nuo ryto iki vakaro, kaip dauguma vyrų, uždirbtų gerokai daugiau nei dabar. Tačiau jam svarbiau ne pinigai, o laikas, kurį praleidžia su šeima. Kai kurie dirba po keliolika valandų per parą, o po to sako, kad nepastebėjo, kaip jų vaikai užaugo.

"Žinoma, vaikui reikalinga mama. Bet taip pat žinau, kad ryšys reikalingas su abiem tėvais, ir sakyti, kad tėtis yra mamos padėjėjas auginant vaiką netinkama, nes mes vienodai svarbūs. Aš galvoju, kad tėvai vaikui yra kaip paukščiui sparnai – su vienu sparnu gali kažkur nusiirti, bet su dviem skristi yra daug lengviau", – svarsto daugiavaikis tėvas.

O kas, jo manymu, yra tobulas tėvas? Pasak S.Urbono, tai tas tėvas, kuris būna su savo vaiku, kai vaikui jo reikia. Tad, norėdamas būti geras tėvas, kai gimsta vaikas tiesiog turi pamiršti ankstesnį gyvenimą ir bent penkerius metus pasistengti būti tobuliausia savo versija – toks, koks tu galvoji, kad tu būtum geras žmogus.

"Manau, tobulo tėvo apibrėžimas – stengtis būti tobulam, – sako pašnekovas. – Aš daug pakeičiau. Mėgau klubus, vakarėlius ir visokius panašius dalykus. Kai gimė vaikai, tiesiog viską "išjungiau" ir pradėjau mokytis. Pradėjau mokytis iš jų, pradėjau mokytis būti geresnis, pradėjau mokytis eiti anksčiau miegoti, anksčiau keltis ir rodyti tinkamą pavyzdį."

Iššūkiai padeda tobulėti

S.Urbonas – iššūkių sau mėgėjas. Jis jau įrodė, kad gali išgyventi be interneto, be cukraus, be mėsos, be alkoholio, gerdamas tik vandenį ar maitindamasis darželinukų maistu. Pastarasis 100 dienų iššūkis prieš maždaug trejus metus išsivystė į iniciatyvą #VaikasNeŠiukšliųDėžė ir pakeitė vaikų mitybą daugelyje šalies darželių, mokyklų, atkreipė dėmesį į tai, kuo žmonės maitinami ligoninėse.

Eksperimento metu nusprendęs pasigilinti į tai, ką kasdien darželiuose valgo vaikai, vyras neslepia, kad 100 dienų išbandymas, valgant darželinukų maistą, jam tarsi atvėrė akis. Jis teigia supratęs, kad per 30 metų sistema ikimokyklinio ugdymo įstaigose ne itin pasikeitė, o vaikų mitybos problemos yra išties didelio masto. Tad šįkart pradėjo gilintis į bendrą situaciją, ne į save.

Darželiuose vaikai maitinami bent tris kartus per dieną. Taigi, anot S.Urbono, jie pripranta prie netinkamos mitybos ir tokius įpročius parsineša į namus. Net jei tėvai namuose stengiasi įdiegti sveikos mitybos principus, darželyje visa tai gali sugriūti.

Ne mažesnė problema ir tėvų požiūris į vaikų mitybą. Nors šiais laikais turime daug informacijos šaltinių, visuomenėje vis dar trūksta sąmoningumo: neretai patys tėvai skatina vaikus perimti netinkamus mitybos įpročius.

Tad planuotas 100 dienų iššūkis S. Urbonui virto dvejais metais įtempto darbo. Na, kaip sako Simonas, bent jau pieniškas dešreles dėl to iššūkio tikriausiai pavyko išnaikinti visuose Lietuvos darželiuose. O pasitaikius progai jis vaikams vis pasako, kad dėl jo kaltės dabar darželyje jie negauna arbatos su cukrumi – kad vaikai turėtų ant ko pykti. Bet vis dažniau išgirsta, kad jie ir taip arbatos su cukrumi negeria. Vadinasi, pokytis vyksta. O taisyklingą vaikų mitybą ugdymo įstaigose propaguojantis judėjimas "Super tėvai" subūrė apie 25 tūkst. tėvų.

"Naujausias mano iššūkis – sportuoti ir susitvarkyti viską, ką prisidariau per ankstesnius iššūkius, – sako vyras. – Nemažai tie iššūkiai žalos pridarė. Visada geriau yra gyventi balansuojant, iššūkiai yra kraštutinumai ir kartais organizmas patiria šoką. Kai gėriau 100 dienų tik vandenį, atrodė, kad organizmas išsivalys. Taip, veidas pradėjo valytis, bet priaugau 8 kg, nes paaiškėjo, kad ne visi skysčiai iš mano organizmo pasišalina. Gyvenant be interneto prasidėjo visokios paranojos, baimės, kad nebeišgyvensiu, nes mieste gyventi be interneto – didelė problema. Pradėjau nieko nebespėti, nuo visko atsilikti ir iššūkio pabaigoje prireikė net psichoterapeuto – susigadinau nervus, o mesti nepabaigęs dalykų nemėgstu. Kai iššūkiai susiję su mityba – šeima turi prisitaikyti. Tad nepatogumų visokių buvo. Bet ir atradimų nemažai. Tad kasdieniame gyvenime stengiuosi balansą išlaikyti."

Naujausias Urbonų šeimos gyvenimo projektas – dar šią vasarą Naujininkuose, merdinčiame Vilniaus rajone, prie kurio atgaivinimo jie norėtų prisidėti, įrengiamas vaikų žaidimų kambarys. Planuojama, kad ten atėję vaikai galės gauti sveiko gero maisto.

Šeimos pusryčiai už 1,10 euro

Benedikto kiaušiniai grikių jūroje

5 kiaušiniai – 0,45 euro,

1 morka – 0,09 euro,

1 svogūnas – 0,08 euro,

1 salieras – 0,08 euro,

300 g grikių – 0,40 euro.

Grikius užpilkite vandeniu ir užvirinkite. Sumažinkite ugnį ir virkite, kol grikiai išvirs, apie 15 min. Nupilkite likusį vandenį ir palikite uždengtus. Svogūną, morką ir salierą supjaustykite ir apkepkite, kol suminkštės, apie 5–7 min. Sumaišykite su grikiais. Jei turite, galite paskaninti trupučiu sojų padažo. Pasiruoškite indą virti ir maistinę plėvelę. Ją ištepkite aliejumi, įmuškite kiaušinuką ir užriškite kaspinėlį. Kaspinėlius dėkite į verdantį vandenį ir virkite 5 min. Į lėkštę dėkite grikius su daržovėmis, ant viršaus – Benedikto kiaušinį.

"Svajonių batonėlis" už 15 euro centų

Kol nepradėjau sportuoti, mažai galvojau, kiek suvalgau baltymų̨ ir kiek man jų reikia. Parduotuvėje visada užmetu akį į tuos baltymų batonėlius su įvairiausiais priedais, bet jų kaina dažniausiai mane apsuka atgal.  Du eurai, trys, o kartais ir daugiau. Kartą̨ pasiskundž̌iau žmonai, o ji sako – pasidaryk pats. Pasakė,̇ ir šventa. Man išėjo 37 batonėliai už 4,75 euro.

400 g avižinių dribsnių,

100 g saulėgrąžų,

100 g moliūgų sėklų,

100 g sezamo sėklų,

100 g džiovintų abrikosų,

50 g linų sėmenų sėklų,

80 g sviesto,

80 g kokosų sviesto,

150 g medaus.

Visas sėklas truputį pakepinkite, tada pasmulkinkite maišytuvu. Pasmulkinkite abrikosus. Kad būtų geriau smulkinti, prieš tai pašaldykite. Galiausiai pasmulkinkite maišytuvu ir avižinius dribsnius. Tik trumpai, kad neišeitų avižiniai miltai. Viską sudėkite į vieną indą. Išlydykite sviestą, ten pat – medų ir kokosų sviestą. Visą išsilydžiusią masę supilkite ant sėklų, avižų ir abrikosų. Viską gerai išmaišykite. Galite užbarstyti vanilės, cinamono, proteino miltelių. Gerai išmaišę, dėkite į skardą, išklotą kepimo popieriumi. Masę paskirstykite 1 cm storiu. Pašaukite į orkaitę ir kepkite 170 laipsnių temperatūroje 15–20 min. Ištraukite ir palikite atvėsti. Atvėsusį kepinį supjaustykite norimo dydžio batonėliais.

S.Urbono iššūkis sau: pigiau – ne blogiau

Pirmasis iššūkis sau buvo tikslas pagaminti desertą, nes niekada to nebuvau daręs. Be to, norėjau, kad būtų kuo pigiau, skaniau ir sveikiau. Galite klausti, kaip suderinama desertas ir sveika? Pasirinkau gaminti "Pavlovą". Jei palygintume tradicinius tortus ir pyragus su puskilogramiais sviesto, miltų, grietinės, grietinėlės, daugybe kiaušinio trynių – "Pavlovos" kalorijos yra niekinės. Keli pritūpimai, keli šuoliukai ir vėl galima kartoti desertuką. Juolab taip pigiai – vos už 5 su trupučiuku euro.

Reikės 5 kiaušinių baltymų, 300 g cukraus, citrinų rūgštelės ant šaukštelio galiuko, 1 šaukštelio krakmolo, 400 ml plakamosios grietinėlės, šviežių uogų, mėtų. Baltymus pradėkite plakti ir plakite, kol susidarys putos, bet dar ne standūs balti kalnai. Tada po šaukštą suberkite cukrų ir plakite iki vientisos masės. Suberkite citrinų rūgštį, krakmolą ir plakite, kol pasidarys standi, kieta baltymų masė. Skardą išklokite kepimo popieriumi ir šaukštu iš gautos masės suformuokite apvalų ratą ar kvadratą. Pašaukite į iki 150–160 laipsnių įkaitintą orkaitę valandai, o po valandos išjunkite, bet "Pavlovą" palikite orkaitėje. Po kelių valandų morenginį padą nulupkite nuo popieriaus, išplakite grietinėlę, sukrėskite ją ant morenginio pado, pabarstykite uogomis, mėtomis – skanaus!