„Kaip šis personažas gali būti ne ūmus, turint omeny aplinkybes? Siaubinga kojos trauma, tikimybė likti paralyžiuotam, mergina palieka, draugai nusisuka, kontraktas su geriausiu Europos klubu nuplaukia. Pabandykit patys įsivaizduoti. Na, bet meilė gydo“, – šypsosi garsiausią šalies krepšininką Šarūną Vėterį įkūnijęs aktorius A. Eisimantas.

Pasak Arnoldo, įkūnyti krepšininką krepšinio tėvynėje nebuvo sudėtinga. „Nekuriu konkretaus krepšininko prototipo“, – sako Arnoldas, nors jo personažo vardas ir sutampa su vieno itin karšto būdo krepšininko, dabar jau baigusio karjerą, vardu.

Nekuriu konkretaus krepšininko prototipo.

„Mano personažas Šarūnas Vėteris yra atvežamas į ligoninę patyręs sunkią traumą, kuri iš esmės keičia jo karjerą ar net visą gyvenimą. Krepšinis jam visas gyvenimas, o dabar griūna visas kortų namelis. Tai yra jo asmeninė tragedija“, – pasakoja aktorius.

Atskleisdamas naujo serialo filmavimo užkulisius, aktorius sako, kad buvo vienas malonumas dirbti su fantastiška komanda. „Mano personažą paguldė į ligoninę, o pats jaučiausi kaip sanatorijoje, – kvatojasi aktorius. – Prisipažinsiu, buvo liūdna, kai baigėsi paskutinė mano filmavimo pamaina. Pasitaikius progai, dar ir dabar stengiuosi užsukti į ligoninę atsigerti kavos ir pasilabinti su visais. Daugiausia scenų turėjau su aktore Migle Polikevičiūte (gyd. Rita Senkutė). Nuostabi partnerė. Tai antrasis mano darbas seriale,  kuriuos gali išvysti LNK žiūrovai, bet, tikiuosi, ne paskutinis. Šiuo metu intensyviai dirbu prie dar vieno naujai kuriamo serialo, kuris, tikiuosi, neleis žiūrovams nuobodžiauti žiemos vakarais“.

Arnoldas su šypsena prisimena vieną epizodą, kur jo herojus nusprendžia nusižudyti perdozavęs vaistų. „Reikėjo įbėgti į procedūrinį kabinetą ir pasivogti iš spintelės medikamentų. Tai filmavimo metu iš to ūmumo Šaras įbėga, prasidaro spintelę, griebia saują bet ko ir išbėga. Pasibaigus dubliui visi labai juokėsi. Paaiškėjo, kad imdamas ir nežiūrėdamas, ką imu, pasiėmiau pilną saują „Smecta“ miltelių“, – kvatojasi vyras.

Šiuo metu aktorius gyvena Klaipėdoje, todėl kaskart į filmavimo aikštelę reikėjo vykti daugiau nei 300 kilometrų. „Pasaulyje važiuoti tokius atstumus iki darbo apskritai kasdienybė. Priimu kaip duotybę ir dabartiniam etape nesuku sau dėl to galvos. Reikia, tai reikia. Kartais poilsio sąskaita, žinoma. Bet yra ir pliusų – gali nieko netrukdomas kartotis tekstus, fantazuot personažo biografiją ir t. t. Greitkelį Klaipėda–Vilnius moku jau mintinai ir žinau, kur sustoti skanios kavos“, – sako Arnoldas. 

Eteryje nuo rugsėjo transliuojamą serialą „Meilė gydo“ aktorius žiūri su penkerių dukra. „Galima sakyti, turiu tikrą gerbėją. Aišku, kartais reikia  viską paaiškinti, kad čia tėtukas tik vaidina, nieko jam neskauda ir jis tikrai dar nemiršta. Jai patinka teatras, didžiausia pramoga, kai pasiimu kartu su savimi. Net kolegos stebisi, kaip kantriai ir ramiai ji sėdi repeticijose. Viską stebi ir klausosi. Kartais net itin tikslių pastabų pasako. Juk vaikai viską mato taip, kaip yra. Stebėti spektaklį, kuris trunka tris valandas, jai jokia problema“, – sako aktorius. 

Norėčiau padirbėt koviniame filme, kur daug veiksmo, šaudymo, kovų, žodžiu, noriu išgelbėt eilinį Rajeną.

Šiemet sukanka dešimt metų, kai Arnoldas dirba Klaipėdos teatre. Per tą laiką jis suvaidino dešimtis personažų. „Jų buvo įvairių: charakterinių, psichologinių, istorinių personažų. Turbūt didžiausias ir sykiu įdomiausias iššūkis įsijausti į tą vaidmenį, kuris neatitinka tavo, kaip aktoriaus, tipažo. Mano galva, mažų vaidmenų nėra. Kad ir paskutinis Oskaro Koršunovo spektaklyje „Pašaliniams draudžiama“. Epizodas su vadybininku yra neilgas. Bet į jį įdėta labai daug darbo; ir tas trumpas sprintas scenoje reikalauja maksimalių fizinių jėgų bei koncentracijos. Kartais tai padaryti sunkiau nei suvaidinti pagrindinį vaidmenį. Savo personažų dydį vertinu ne scenoje išbūtomis minutėmis ar išsakytų žodžių kiekiu. Man svarbus bendras rezultatas. Kitą savaitę Klaipėdos dramos teatre išleidžiame premjerą. Kunigo vaidinti dar neteko. Tad laukia naujas išbadymas“, –sako aktorius.

Išgirdęs tradicinį klausimą, ar turi svajonių vaidmenį, Arnoldas nusišypso: „Norėčiau padirbėt koviniam filme, kur daug veiksmo, šaudymo, kovų, žodžiu, noriu išgelbėt eilinį Rajeną“.