Apdovanojimų metu kalbintas Linas papasakojo, kokia, jo manymu, yra „Žemaitukų“ fenomeno paslaptis, kas iš garsių dainininkių atsisakė su jais bendradarbiauti ir kokių neigiamų kolegų reakcijų teko sulaukti paskelbus, jog visi bilietai į jų koncertą arenoje Kaune – išparduoti.

„Aišku, kad man brangiausia iš šių trijų apdovanojimų – Geriausio dainų kūrėjo statulėlė, nes pirmą kartą ją gaunu ne kaip dueto narys, o asmeniškai. Labai to laukiau, nes kuriu ne tik mums, bet ir kitiems atlikėjams, todėl šis įvertinimas parodo, jog mano dainos kažkam rūpi, kažkas jas vertina. Tai – ženklas nesustoti eiti šiuo keliu“, – rankoje laikydamas statulėlę su savo vardu sakė jis.

Linas pasakoja, jog dainos jam gimsta labai įvairiomis aplinkybėmis. Kartais procesas greitas ir paprastas, o vieną kūrinį yra rašęs ir du metus.

„Vienas didžiausių mūsų hitų „Nepabaigta istorija“, kurią parašiau anapilin iškeliavusiam Donatui Čižauskui, gimė skrydžio iš Turkijos į Lietuvą metu, per kokį pusvalandį. Tiesiog buvo daug susikaupę visko viduje ir išliejau tai. Tačiau faktas, kad dainos gimsta iš gyvenimo. Jei atostogauji su šeima, jos smagios, jei įvyksta konfliktas su žmona – turi visai kitą atspalvį. Pastebiu, kad klausytojams arčiausiai širdies tikros istorijos, dainos, atsirandančios iš asmeninių išgyvenimų, todėl įkvėpimo ieškau paprastuose dalykuose“, – teigė Linas.

Išgirstas „NE“ – ne tik iš Džordanos

Paklaustas, kaip nusprendžia, kuri sukurta daina liks „Žemaitukams“, o kurią atiduos atlikti kitiems dainininkams, L. Vaitkevičius juokėsi, kad čia ir yra sudėtingiausia kūrybos dalis, kurioje jaučiasi padaręs klaidų.

„Ovidijus irgi dėl to ant manęs pyksta – atidaviau nemažai dainų, kurios būtų tikę ir mums. Bet vadovaujuosi vidiniu jausmu. Dainos yra mano palikimas, noriu, kad jos sklistų kuo plačiau. Ir kai kiti atlikėjai perdainuoja mūsų grupės dainas, labai džiaugiuosi. Tegul jas išgirsta kuo daugiau žmonių“, – šypsojosi L. Vaitkevičius.

Tiesa, nepaisant didžiulio „Žemaitukų“ populiarumo, jiems vis dar tenka susidurti ir su atsisakymais bendradarbiauti.

„Turėjome svajonę sudainuoti su Džordana Butkute, bet ji nesutiko. Labai labai gaila. Prieš metus ar kiek daugiau siūlėme dainą Natalijai Bunkei, ji nesutiko. Buvo didžiulis nusivylimas, bet štai, praėjo šiek tiek laiko ir turime bendrą hitą su „Niekšėmis“ – N. Bunke ir Simona Naine. Kartais, kai kažko labai labai nori, pavyksta. Natalija pamilo mūsų kūrybą, mūsų bendradarbiavimas tęsiasi, jau esu sukūręs keletą dainų ir jai asmeniškai“, – sakė L. Vaitkevičius ir juokavo, kad, jei dabar Džordana kreiptųsi dėl bendrų projektų, jau, galbūt, patys „Žemaitukai“ nebesutiktų.

Po žinios apie išparduotą „Žalgirio“ areną – kolegų pašaipos

O kokia „Žemaitukų“ fenomeno paslaptis?

„Vieno atsakymo ar kažkokio stebuklingo rakto čia nėra. Neslepiame, kad buvome, esame ir būsime „paprasti kaimiečiai“, būtent žmonėms turime būti dėkingi už sėkmę. Turbūt gerbėjams patinka mūsų paprastumas, nuoširdumas. Esame iš provincijos ir tuo didžiuojamės, esame tokie patys, kaip ir didžioji dalis Lietuvos, nieko nevaidiname, einame į sceną be kaukių, todėl mums paprasta susikalbėti su kiekvienu. Dar vienas mūsų sėkmės aspektas yra profesionalumas, muzikinis išsilavinimas. Galime savo žiniomis bei sugebėjimais pasivaržyti su bet kuriuo atlikėju. Mūsų dainos paprastos, bet žinios – rimtos. Ir, mano nuomone, tai yra tobula sėkmės formulė“, – sakė atlikėjas.

L. Vatikevičius neslepia, kad dabar, paskelbus, jog visi bilietai į „Žalgirio“ areną išparduoti, kasdien tenka vienaip ar kitaip susidurti su kolegų pavydu.

„Bet tikrai atvirai sakau – mums dzin. Anksčiau labai apsikraudavom, labai išgyvendavome ir pykdavome, nes juk viskas su mumis gerai – daug dirbame, gerai dainuojame, labai stengiamės, kodėl kitiems tai kliūna? Sakot, kad dainos – beprasmės? Ateikit, papasakosiu apie kiekvieną, paaiškinsiu. Galbūt viskas išreiškiama paprastai, kaimietiškai, bet visi mūsų kūriniai prasmingi. Tikrai sulaukiame pašaipų, konkurencija didelė, visi svajoja apie sausakimšas arenas, bet mes dabar koncentruojamės į savo svajonę, savo tikslą, nebekreipiame dėmesio. Kažkada mus laikė šlagerių dainininkais, dėjo į krūvą su visais kitais, bet štai, mes imame areną, ir akivaizdu, kad esame kur kas daugiau“, – atviravo L. Vaitkevičius.