A. Žiurauskas – apie kelionę, kuri vos nepasibaigė nelaime: nutiko tai, ko ir bijojome

Aktorius, režisierius bei žaidimo „galvOK“ vedėjas Andrius Žiurauskas turi daugybę talentų ir yra save išbandęs ne vienoje iššūkius keliančioje srityje.

Neverta stebėtis, kad iš to jo gyvenime gimė ir kelios dešimtys jaudinančių bei šypseną keliančių istorijų. Tačiau svarbiausia, kad net ir tuomet, kai viskas pasisuka ne taip, kaip buvo planuota, Andrius niekuomet nepraranda gero humoro jausmo. Apie visa tai jis šį trečiadienio vakarą, 20 val., papasakos TV3 laidoje „Gero vakaro šou“.

Žinomas vyras nustebins laidos vedėjus pripažinęs, kad naujausias jo projektas – visai ne toks, kokio būtų galima tikėtis iš televizijos pasaulyje besisukančio žmogaus. Pasirodo, kad tai – jo paties rankomis sukalta terasa.

„Įkalti vinį į sieną man yra neįdomu. Bet, pavyzdžiui, jei reikia nudažyti visą patalpą, man tai skamba kaip iššūkis, ir aš noriai to imuosi. Bet jau maždaug pirmos sienos viduryje galvoju, kad reikėjo imti meistrus…O antrosios sienos viduryje jau iš tiesų juos kviečiuosi. Atėję jie tik pasižiūri ir paklausia – nu, kodėl?“ – savo darbams kritikos negailės besijuokiantis A. Žiurauskas. 

Aktorius pripažins ypatingai mėgstantis ir keliones, o viena iš jų – Naujieji Metai Laplandijoje – jam paliko neišdildomą įspūdį.

„Visiems to linkėčiau, nes mes tokios žiemos neturime. Su pavydu stebi tas apsnigtas egles – gali fotografuoti į bet kurią pusę ir turėsi atvirutę. Elniai su skambaliukais, šunų kinkiniai, ledo viešbučiai, rogės ir instaliacijos…“ – vardins jis didžiausią įspūdį palikusius Laplandijoje matytus objektus.

Taip bekalbėdamas apie keliones, A. Žiurauskas atskleis ir kitą ne visiems žinomą faktą – pasirodo, kad praeityje jis ne vienerius metus yra dirbęs kelionių vadovu.

O štai viena jo paties rengta kelionė kartą vos nepasibaigė katastrofa… „Su grupe nuvažiavome į Suomiją, kur viduryje miško laukymės mums reikėjo suorganizuoti Naujųjų Metų šventimą – savo klientams norėjosi padovanoti pačią gražiausią šventę. Sugalvojome, kad vešimės kinų žibintus. Mes susėdome, vietiniai su tautiniais aprėdais padarė arbatos, sukūrė laužą. Artėjant 12 valandai, kiekvienam lietuvaičiui padavėme po žibintą ir visi juos padegė. Matau, kaip suomiai žiūri, kas čia bus, ką jūs čia padegėte? O tada nutiko tai, ko ir bijojome – iš 40 dangaus žibintų kokie šeši pakilo į dangų, o likę 34 į – medžius... Žiūrėjome ir galvojome, kaip gerai, jog čia tokia gera žiema, kad nėra sausa ir to sniego yra taip tiršta – ačiū dievui, niekas neužsidegė. Bet lapiai žegnojosi“, – prisiminimais dalinsis jis.

Tiesa, adrenalinas nuo Andriaus gyvenimo apskritai yra neatskiriamas – jis ne tik pirmasis nori išbandyti įvairiausius ekstremalius atrakcionus, bet ir mielai ryžtasi kitokiems potyriams.

„Neseniai su Sakalu Uždaviniu vedėme aviacijos šventę, kurioje išsiprašiau, kad jis mane už rankytės nuvestų į akrobatinį lėktuvą. Žinokite, kad baisiausia yra sėdant į lėktuvą, nes pagal protokolą, jie privalo tau užsegti parašiutą ir pasakyti: „Jeigu kartais nutiktų, jog reiktų iššokti, nesiginčyk – jei šoku aš, ir tu turi iššokti, ir dar būtų gerai, kad iššoktum prieš mane“, – pasakos jis.


Šiame straipsnyje: Andrius Žiurauskaskelionės

NAUJAUSI KOMENTARAI

to nuomonė

to nuomonė portretas
Dėl arenos pritariu. Tas jo rėkimas per garsus. Nors ausis užsikimšk.

nuomonė

nuomonė portretas
kai veda ,,Galvok'' lyg ir nieko, bet jau prieš Žalgirio rungtynes ko jis taip rėkia, nejauku labai, tas cypiantis girgždantis balsas, atrodo, kad pasimatys per gerklę kai kas išlįs daugiau. Nepatinka labai. Nekoks pasirinkima s arenoje.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių