Ambasadorius: NATO regioninius gynybos planus tikimasi patvirtinti iki birželio

NATO Baltijos šalių gynybos planus iš esmės tikimasi patvirtinti iki birželį vyksiančio NATO gynybos ministrų susitikimo, sako Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis.

„Dar nėra nuspręsta, kokiame lygyje jie bus tvirtinami, vyksta dar diskusija. Aš taip įsivaizduoju, kad iki gynybos ministrų susitikimo, kuris įvyks birželio mėnesį, turėtų būti jau pilnai aišku“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė diplomatas.

„Bet pačioje Vilniaus viršūnių deklaracijoje arba komunikate bus aiškiai pasakyta, kad judame link naujos kokybės gynybos planų Aljanso teritorijos gynybai“, – pridūrė jis.

Šiuo metu Aljansas yra parengęs naujus gynybos planus ir juos pristatė NATO narių atstovams. Jie iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų.

Anksčiau laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.

D. Matulionis teigė negalintis plačiai detalizuoti rengiamų planų, nes „klausimas nėra viešas“.

„Vyriausiasis Aljanso pajėgų vadas gaus daugiau įgaliojimų tam atvejui, jei įvyktų ginkluotas konfliktas prieš Aljanso narę“, – sakė jis.

Diplomatas pabrėžė, kad nauji gynybos planai reiškia ne tik didesnes pajėgas rytiniame Aljanso pakraštyje, bet ir papildomus įsipareigojimus pačiai Lietuvai.

„Lietuva ir taip prisiima nemažus įsipareigojimus, kuriama divizija, modernizuojama kariuomenė. Lietuva atitinkamai turės dedikuoti savo pajėgas Aljanso gynybai – ne tik Lietuvos, bet ir Aljanso“, – sakė ambasadorius.

„Nuomonių yra įvairių“

Kalbėdamas liepą vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, D. Matulionis teigė, kad kol kas nėra klausimų, dėl kurių Aljanso narės būtų galutinai sutarusios.

Vyriausiasis Aljanso pajėgų vadas gaus daugiau įgaliojimų tam atvejui, jei įvyktų ginkluotas konfliktas prieš Aljanso narę.

„Kol kas dėl nieko nėra sutarta. Matysime, kai pradėsime diskutuoti dėl deklaracijos. Tačiau tikrai judama teigiama linkme, kas liečia gynybą ir atgrasymą“, – teigė ambasadorius.

Lietuva taip pat tikisi, kad iki susitikimo pavyks sutarti ir dėl Aljanso narių įsipareigojimo nacionaliniu lygiu gynybai skirti mažiausiai 2 proc. BVP.

„Dėl to yra diskutuojama. Tikiuosi, kad sprendimai tikrai bus priimti ir turėsime Vilniaus įsipareigojimą dėl gynybos finansavimo“, – kalbėjo D. Matulionis.

Anot jo, klausimas dėl glaudesnio NATO ir Ukrainos ryšio „yra sudėtingas“.

„Tikrai paketas bus parengtas, kuris, tikiuosi, bus palankus ukrainiečiams. Bet diskusija tik prasidėjusi, todėl būtų neatsakinga man dabar komentuoti, nes nuomonių yra įvairių, kaip toli turėtume eiti“, – sakė diplomatas.

„Turbūt šiai dienai tai sudėtingiausias klausimas NATO viduje“, – pridūrė jis.

Lietuva siekia, kad Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina būtų pakviesta tapti NATO nare.

Be kita ko, tikimasi, kad iki liepos NATO papildys Švedija, kurios narystę šiuo metu blokuoja Turkija.

J. Stoltenbergo vizitas Kyjive rodo, kad NATO rimtai nusiteikęs dėl Ukrainos

D. Matulionis sako, kad generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo vizitas Kyjive rodo, kad Aljansas rimtai nusiteikęs dėl Ukrainos.

„Kuo toliau, tuo labiau matome, kad Aljansas yra pasirengęs rimtam paketui Ukrainai, kurį pasiūlys tiek politinėje, tiek praktinėje srityje“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje sakė diplomatas.

Nuo plataus masto Rusijos karo Ukrainoje pradžios J. Stoltenbergas pirmą kartą lankosi Ukrainoje.

Lietuva siekia, kad Ukraina Vilniaus viršūnių susitikime būtų pakviesta tapti NATO nare, tačiau dalis Aljanso narių laikosi pozicijos, jog toks sprendimas būtų per ankstyvas ir reikėtų sulaukti karo pabaigos.

J. Stoltenbergo vizitas vyksta praėjus 14 mėnesių po Rusijos invazijos pradžios ir prieš numatomą Ukrainos kontrpuolimą.

NATO yra pažadėjusi palaikyti Ukrainą kovoje su Rusija.

Anksčiau šį mėnesį J. Stoltenbergas pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į liepą Vilniuje įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių