„Noriu pabrėžti, kad ponia Skeberdytė nėra mano draugė, mus sieja tik bendra narystė partijoje“, – antradienį Seime kalbėjo A. Bilotaitė kartu pridurdama, kad V. Skeberdytė niekada nedirbo ministrės politinėje komandoje.

„Ji niekada nedirbo mano politinėje komandoje ir nebuvo mano patarėja Seime, tačiau niekada neneigiau, kad esame bendrapartietės“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Visgi, ministrė patvirtino, kad siūlymas V. Skeberdytei prisijungti į politinę komandą buvo pateiktas.

„Darbinimo procedūra Seimo kanceliarijoje nebuvo pradėta, ieškojau pagalbininko parlamentinei veiklai. Apie galimybę pradėti dirbti su rinkėjais kalbėjau su daug kuo, vienas iš tų žmonių buvo Skeberdytė, tačiau galutinio susitarimo nebuvo“, – teigė ministrė.

ELTA primena, kad opozicinės partijos dar praėjusių metų pabaigoje ėmė kelti klausimus dėl A. Bilotaitės vadovaujamos Vidaus reikalų ministerijos sprendimo atsisakyti ir Turto bankui perduoti sanatorijas „Pušynas“ ir „Dainava“.

Noriu pabrėžti, kad ponia Skeberdytė nėra mano draugė, mus sieja tik bendra narystė partijoje.

Šioje istorijoje kelti klausimai ir dėl A. Bilotaitės asmeninių motyvų priimti minėtą sprendimą. Viešojoje erdvėje minėta, kad į dalį Palangoje esančios sanatorijos „Pušynas“ teritorijos sklypų pretenduoja konservatorė Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė. Teigta, kad V. Skeberdytė turėtų galimybę minėtus sklypus sugrąžinti savo artimiesiems, jei būtų realizuotas VRM sprendimas.

Situaciją šiek tiek paaštrino bei mestus įtarimus ministrei sustiprino pasklidusi informaciją apie galimą A. Bilotaitės ir V. Skeberdytės ryšį. Šias aplinkybes A. Bilotaitei teko aiškintis, paaiškėjus, kad ji turėjo ketinimų V. Skeberdytę skirti savo patarėja.

Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerija atsitraukė nuo opozicijos kritikos sulaukusio sprendimo. Pranešama, kad šios įstaigos pereina Sveikatos apsaugos ministerijos žinion. Tačiau ir po šio sprendimo opozicijai priklausantys politikai kėlė klausimus. Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas šį sprendimą nors ir įvertino kaip logišką ir sveikintiną, tačiau kartu pažymėjo, kad „tai nereiškia, jog ministrė A. Bilotaitė ir su ja galimai susiję asmenys galės išsisukti nuo klausimų dėl galimo atstovavimo partietės turtiniams interesams“.

V. Liaudanskio nuotr.

Pareigūnų reabilitacijai užtenka vienos įstaigos

Statutinių pareigūnų reabilitacijai užtenka vienos iš trijų vidaus reikalų sistemoje esančių įstaigų, todėl perduodant „Dainavą“ ir „Pušyną“ norima atsisakyti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) nebūdingų funkcijų, sako vidaus reikalų ministrė.

„Pareigūnų poreikiams patenkinti visiškai užtektų vieno objekto, o ne trijų, kuriuose iš viso yra 8 tūkst. vietų“, – antradienį Seime sakė A. Bilotaitė.

Ministrės teigimu, vidaus reikalų sistemoje pareigūnams reabilitacijos paslaugas teikia trys įstaigos: Medicinos centras, „Dainava“ ir „Pušynas“.

Jos duomenimis, per metus šiose įstaigose reabilituojama iki 1,5 tūkst. pareigūnų: 1 tūkst. Medicinos centre ir 500 „Dainavoje“ bei „Pušyne“ kartu sudėjus.

„Nors pareigūnų medicininės reabilitacijos poreikis yra didesnis, vidaus reikalų sistema negali užpildyti visų trijų reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, nes jų maksimalus pajėgumas yra tris kartus didesnis nei realus poreikis“, – sakė A. Bilotaitė.

Pareigūnų poreikiams patenkinti visiškai užtektų vieno objekto, o ne trijų, kuriuose iš viso yra 8 tūkst. vietų.

Ji pabrėžė, kad „Pušyne“ ir „Dainavoje“ maždaug 80 proc. paslaugų suteikiama ne pareigūnams, o plačiajai visuomenei.

„VRM pagrindinis tikslas yra atsisakyti ne pastatų, o funkcijų. Reabilitacijos paslaugų teikimas plačiajai visuomenei nėra VRM funkcija. Dar kartą pažymiu, kad vien pareigūnų poreikiams visos trys vidaus reikalų sistemoje esančios įstaigos negali būti naudojamos, tad palikus esamą situaciją, „Pušyne“ bei „Dainavoje“ pareigūnai sudarytų tik nedidelę dalį reabilituojamų asmenų“, – tvirtino ministrė.

Jos teigimu, kasmet reabilitacijos paslaugų reikėtų apie 2,5 tūkst. pareigūnų.

A. Bilotaitė tvirtino, kad kitąmet planuojama didinti pareigūnų reabilitacijai skiriamą finansavimą.

„Tikimasi šias paslaugas gaunančių pareigūnų skaičių padidinti nuo 1,5 tūkst. iki 2,5 tūkst. ir užtikrinti, kad pareigūnai gautų paslaugą tais pačiais metais, kai buvo gautas siuntimas“, – sakė ji.

Vidaus reikalų ministrė priminė, kad praėjusią savaitę su Sveikatos apsaugos ministerija sutarta, jog poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ bei valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ bus integruotos į sveikatos apsaugos sistemą.

Planuojama, kad vykdant reformą šios reabilitacijos įstaigos bus integruotos į Klaipėdos ir Kauno sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Įstaigų pertvarkai numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis.

VRM pernai gruodžio pradžioje pranešė atsisakanti penkių pavaldžių įstaigų, tarp jų – Druskininkuose esančio mokymo centro „Dainava“ bei Palangoje veikiančio poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“. Jų turtą ketinta perduoti Turto bankui.

Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas tuomet pranešė, kad šis sprendimas gali būti naudingas tuometinei vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės bendrapartietei, Šventosios seniūnei V. Skeberdytei. Ją politikė ketino kviesti dirbti į savo komandą kaip Seimo narės padėjėją.

Viešai paskelbtoje informacijoje teigta, kad dėl žemės, esančios sanatorijos „Pušynas“ teritorijoje Žvejų g. 1 Palangoje, šešerius metus bylinėjasi V. Skeberdytės uošviai Hermegeldilda ir Stasys Liutikai. Jie siekia susigrąžinti žemės sklypą atkurdami nuosavybės teises.

Antradienį vidaus reikalų ministrė sakė su V. Skeberdyte nesančios draugės ir ministerijos sprendimų nederinusi. A. Bilotaitė teigė apie galimus V. Skeberdytės interesus sužinojusi iš žiniasklaidos.

Užklaususi Nacionalinės žemės tarnybos, ji gavo patvirtinimą, kad seniūnės giminaičiais pretenduoja į keturių arų teritoriją „Pušyno“ sklype.

Ministrė pripažino, kad viešumas jai padėjo išvengti galimo interesų konflikto, jei ji būtų savo kaip Seimo narės patarėja būtų įdarbinusi V. Skeberdytę.