Kaip trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija, jų pagalbos prašoma EP komitetui nusprendus išbraukti nuostatas, kurias Lietuva siekia įtvirtinti Šengeno sienų kodekse.

„Tai ypatingos svarbos politinis klausimas ne tik Lietuvai, bet visoms regiono ES valstybėms narėms. Mūsų tikslas – atsparumas neteisėtos migracijos krizėms ateityje. Dėjome didžiules pastangas, kad atitinkami pakeitimai atsirastų ES teisėkūriniuose pasiūlymuose. Šiuo metu yra iškilusi grėsmė, kad instrumentalizavimo reiškinys ir kovai su juo būtinos priemonės ir toliau liks neatspindėtos ir neįtvirtintos ES teisėje“, – teigia vidaus reikalų ministrė.

Tai ypatingos svarbos politinis klausimas ne tik Lietuvai, bet visoms regiono ES valstybėms narėms.

2021 metų pabaigoje Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Šengeno sienų kodeksas. Į šį teisėkūros pasiūlymą buvo įtraukti ir Lietuvos bei ją remiančių ES valstybių narių grupės teikti siūlymai.

Pasak ministerijos, ES Tarybos patvirtintas derybinis mandatas yra palankus Lietuvai – įtvirtinta migracijos instrumentalizavimo sąvoka, yra nuorodos į visų tipų stacionariąją ir mobilią sienų apsaugos infrastruktūrą, bendrus minimalius sienų stebėjimo standartus, numatyta galimybė su migracijos instrumentalizavimu susidūrusioms valstybėms narėms imtis atitinkamų nacionalinių priemonių.

Tačiau šių metų rugsėjį EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas balsavo už siūlymą išbraukti iš pasiūlymo visas su migracijos instrumentalizavimu susijusias nuostatas.

Pasak ministrės, tai lems sudėtingas derybas tolimesniame ES teisėkūros procese, kai ES Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija triloguose sieks kompromiso, tenkinančio visų interesus.

„Lietuvos pozicija šiuo klausimu išlieka nuosekli – ES teisėje reikia instrumentų, įgalinančių valstybes nares gintis nuo Rusijos ir Baltarusijos režimų hibridinių išpuolių, įskaitant neteisėtos migracijos srautų organizavimą“, – teigiama pranešime.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį. Nuo 2021 metų rugpjūčio 3-iosios, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą iš viso neįleista daugiau nei 21 tūkstantis.

Lietuvos pareigūnai dėl migracijos krizės kaltina Baltarusiją ir teigia, kad šios šalies pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

Teisių gynimo organizacijos yra išsakiusios kritiką Lietuvos ir kaimyninių šalių sprendimui apgręžti migrantus pasienyje, tačiau Lietuvos institucijos teigia, kad tokia praktika būtina norint apsiginti nuo, kaip teigia, migrantų instrumentalizavimo.