„VSD, atsižvelgusi į tam tikras aplinkybes, būtent tą dalį, kur reikia nurodyti, ar asmuo palaiko asmeninius ryšius su ne NATO, ne ES diplomatinių atstovybių darbuotojais, I. Rozova, pagal mums pateiktą informaciją, nuslėpė“, – trečiadienį po NSGK posėdžio sakė D. Gaižauskas.

Anot jo, NSGK siūlys Seimui sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagos apie Seimo narę I. Rozovą. Bus prašoma, kad tyrimą laikinosios komisijos teisėmis būtų pavesta atlikti NSGK.

„Kreipsimės į Seimą, kad būtų sudaryta laikinoji tyrimo komisija, ar I. Rozova, vienaip ar kitaip nuslėpusi anketoje aplinkybę, dėl kurios nebuvo suteiktas dirbti leidimas su slapta informacija, nesulaužė priesaikos, ar nepažeista šiurkščiai Konstitucija“, – teigė D. Gaižauskas.

Taip pat komisija aiškintųsi, kodėl informacija apie I. Rozovą disponavę Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir buvęs Seimo NSGK vadovas Vytautas Bakas „nesiėmė veiksmų ir nebuvo užkardytos galimos rizikos nacionalinio saugumo interesams“.

„Toje pačioje apimtyje vertinti V. Bako veiksmus, ir kitų asmenų, kaip ir Seimo pirmininko, kodėl nesiimta ryžtingų veiksmų ir vienaip ar kitaip nebuvo užkardytos galimos rizikos nacionalinio saugumo interesams“, – sakė D. Gaižauskas.

Kreipsimės į Seimą, kad būtų sudaryta laikinoji tyrimo komisija, ar I. Rozova, vienaip ar kitaip nuslėpusi anketoje aplinkybę, dėl kurios nebuvo suteiktas dirbti leidimas su slapta informacija, nesulaužė priesaikos, ar nepažeista šiurkščiai Konstitucija.

„Pažymą, kurioje buvo pateikta visa informacija, pasirašo pieš pusantrų metų V. Bakas ir du komiteto nariai, L. Kasčiūnas ir V. Alekna, vėliau nė vienas komiteto narys nepasirašo tos pažymos. Atėjus į komitetą Gabrieliui Landsbergiui, iš karto su pažyma susipažino, vėl nė vienas kitas komiteto narys, mes apie tai nežinome. Vėl kilo įtarimų, kodėl buvo slepiama informacija nuo komiteto narių“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Rašto turinio neatskleidžia

Uždarame posėdyje NSGK nariams trečiadienį pristatytas Seimo pirmininko V. Pranckiečio pateiktas raštas iš VSD, prieš pusantrų metų užkirtęs I. Rozovai kelią gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

NSGK pirmininkas „valstietis“ D. Gaižauskas rašto turinio, nors jis nėra slaptas, plačiau nekomentavo, tik VSD pateiktą medžiagą pavadino „labai rimta“, o pačią situaciją – panašia į Mindaugo Basčio.

„Informacija, kurią mes gavom, tikrai panaši su Konstitucinio Teismo išvadoje (įvertinta medžiaga – BNS), susijusia su M. Basčiu, būtent dėl M. Basčio veiksmų buvo pasakyta, kad nenurodžius tam tikros informacijos anketoje dėl leidimo dirbti su slapta informacija, buvęs Seimo narys šiurkščiai sulaužė Konstituciją, nes pažeidė priesaiką“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Seimo NSGK narys konservatorius Arvydas Anušauskas žurnalistams patvirtino, kad I. Rozova nenurodė kontaktų „su Rusijos diplomatais, kurie turėjo ir kitas pareigas“.

Taip pat Seimo komiteto narys sakė, kad bendravimas su šiais diplomatais vyko Lietuvoje, o į klausimą, ar tie Rusijos diplomatai, su kuriais kontaktavo I. Rozova, išsiųsti iš šalies, atsakė: „Tame tarpe“.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis VSD raštą dėl I. Rozovos komitetui perdavė gavęs opozicinių konservatorių Lauryno Kasčiūno, G. Landsbergio ir A. Anušausko prašymą. Konservatorių teigimu, minimą raštą V. Panckietis gavo 2018 metų sausio 18 dieną.

Buvęs komiteto pirmininkas, šiuo metu jo narys V. Bakas bei L. Kasčiūnas teigia, kad su pažyma galėjo susipažinti visi komiteto nariai, bet tai padarė tik nuosekliai susipažįstantieji su VSD komitetui pateikiamomis pažymomis.

Klausiamas, ar laikinoji tyrimo komisija gali atvesti iki I. Rozovos apkaltos, NSGK pirmininkas pažymėjo, kad dėl to savo išvadose turės pasisakyti komisija.

„Turi pasisakyti laikinoji tyrimo komisija, susilaikysiu nuo komentarų, nes vienaip ar kitaip negalima dabar teikti išvadų“, – sakė D. Gaižauskas.

Buvo sudarytos dvi komisijos

2017 metų kovą V. Pranckietis paskelbė, kad nesuteikė tuometiniam socialdemokratui M. Basčiui leidimo dirbti su slapta informacija, atsižvelgęs į VSD informaciją apie jo asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu.

Parlamente tuomet buvo sudarytos ir apkaltos, ir laikinoji tyrimo komisija. Tyrimas dėl M. Basčio ryšių pavestas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, o apkaltos komisija darbą sustabdė, kol savo tyrimo nebaigė NSGK. Apkaltos procesas pratęstas po V. Basčiui nepalankių komiteto išvadų.

Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, tačiau per balsavimą dėl apkaltos Seime neužteko balsų panaikinti jo mandatui. M. Bastys tada atsistatydino pats.

Rusų aljanso narė I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai Seime.

Seimo NSGK praėjusią savaitę svarstė I. Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje birželį. Šiame ortodoksų forume Gruzijoje pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje.

VSD direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika po posėdžio žurnalistams sakė, kad ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.

I. Rozova BNS patvirtino, kad dvejus metus nebeturi leidimo dirbti su slapta informacija.

„Turėjau leidimą daug metų, atrodo, nuo 2005 metų, dabar nebeturiu. Kreipiausi prieš porą metų, negavau“, – sakė I. Rozova. Ji teigė neatsimenanti motyvų, kodėl jai leidimas neduotas, taip pat tvirtino VSD nebuvusi perspėta, kad nedalyvautų ortodoksų forumo sesijoje.

L. Kasčiūnas: informaciją apie I. Rozovą turėjo ir premjeras 

Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad informaciją apie parlamentarės Irinos Rozovos nuslėptus kontaktus su Rusijos diplomatais prieš pusantrų metų gavo ir premjeras Saulius Skvernelis.

Taip jis kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) nusprendus inicijuoti parlamentinį tyrimą, kur bus aiškinamasi, ar priesaikos nesulaužė I. Rozova ir kiti Seimo nariai, žinoję apie nuslėptus ryšius, bet nesiėmę aktyvių veiksmų užkardyti grėsmių nacionaliniam saugumui.

NSGK pirmininkas D. Gaižauskas teigė, kad su tokia informacija prieš pusantrų metų susipažino L. Kasčiūnas, liberalas Virgilijus Alekna ir buvęs komiteto vadovas Vytautas Bakas.

L. Kasčiūnas tvirtino, kad susipažino su įslaptinta informacija, todėl negalėjo jos naudoti. Jis taip pat sakė nenorėjęs „pažymų versti politinės kovos įrankiu“.

„Ką tu gali daryti su įslaptintu raštu? Jeigu aš bandyčiau skleisti informaciją, kuri yra įslaptintame rašte, aš pažeisčiau Lietuvos Respublikos įstatymus“, – žurnalistams Seime sakė parlamentaras.

„Žinojusiųjų situaciją prieš pusantrų metų yra tikrai ne vienas. (...) Mes turime ir Seimo pirmininką, kuris turėjo dar ir neįslaptintą raštą, (...) o šalia to dar buvo ir ministras pirmininkas S. Skvernelis“, – teigė jis.

„Jis irgi žinojo situaciją. Jeigu jau aiškinsimės šitas aplinkybes, tai pasiaiškinsime ir tą faktą, kad ministras pirmininkas irgi pusantrų metų žinojo. Ne aš dabar esu koalicijoje su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga“, – pridūrė politikas.

L. Kasčiūnas teigė, kad žvalgybos pateikti duomenys rodo, jog I. Rozova su Rusijos diplomatais aptarinėjo „politinę situaciją, dinamikas, tendencijas, projektus“, tačiau detalesnių duomenų politikas nepateikė.