- Gytis Pankūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose.
Tai Eltai patvirtino politikės advokatas Justas Vilys.
„Taip, ruošiamas skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui“, – sakė J. Vilys.
Pasak D. Štraupaitės advokato, skundu teismui bus prašoma panaikinti VRK sprendimą neregistruoti jos ginamosios EP rinkimuose.
VRK minėtą sprendimą priėmė gegužės 2 d., remdamasi naujausiomis Rinkimų kodekso pataisomis, numatančiomis, jog asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, negali būti renkamas. Pernai įsigaliojus Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiui, D. Štraupaitei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas būti skiriamai į tam tikras pareigas – tebegalioja ir nėra pasibaigusi.
D. Štraupaitės advokato J. Vilio, Seimo priimto Rinkimų kodekso pataisos įsigaliojo tada, kai teismas politikės atžvilgiu jau buvo priėmęs apkaltinamuosius nuosprendžius. Teisininko teigimu, parlamentui priėmus įstatymo pakeitimus, D. Štraupaitės teisinė situacija tapo blogesnė nei buvo iki šiol, nors bausmę ji yra įvykdžiusi. Pašnekovo įsitikinimu, įstatymo atgaline data negali būti taikomas.
„Tie apribojimai (Rinkimų kodekse – ELTA), kurie buvo priimti 2023 metų spalio 10 dieną, įsigaliojo 2023 metų spalio 26 dieną, nustato, kad bet koks asmuo, kuriam yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti kandidatu į jokias pareigas. Šis pakeitimas atsirado jau po to, kai poniai D. Štraupaitei buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, ji bausmę jau yra įvykdžiusi. Pavyzdžiui, Konstitucija apskritai nešneka apie baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymą. (...) Kalbame apie konstitucinio proporcingumo principą – negali būti teisės ribojamos daugiau negu to reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti“, – teismui planuojamus pateikti teisinius argumentus apibūdino advokatas.
Taip, ruošiamas skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Anot jo, taip pat būtina iškelti klausimą ir dėl minėtos Rinkimų kodekso nuostatos atitikimo Konstitucijai. J. Vilio teigimu, jam kyla abejonių dėl draudimo, taikomo asmenis, kuriems galioja baudžiamojo poveikio priemonė, proporcingumo.
„Asmuo bausmę atliko, bet baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra papildo, sustiprina bausmę, galioja dar tris metus ir žmogus negali būti renkamas. Ar tai yra proporcinga? Mūsų įsitikinimu, neproporcinga. Jeigu būtų teismas norėjęs uždrausti D. Štraupaitei dirbti politikoje, tai būtų tą ir padaręs. To jis nepadarė. Todėl sakyti, kad bet kokios baudžiamojo poveikio priemonės, net ir nesusijusios su rinkimais, leidžia apriboti konstitucinę teisę būti išrinktam, negalime, tokia priemonė yra neproporcinga“, – pažymėjo teisininkas.
J. Vilys tvirtino, kad su D. Štraupaite svarsto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašyti ne tik naikinti VRK sprendimą politikės neregistruoti kandidate EP rinkimuose, bet ir prašyti teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtos Rinkimų kodekso nuostatos, numatančios, jog asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar kuriam galioja baudžiamojo poveikio priemonės, negali kandidatuoti rinkimuose, konstitucingumo.
Advokatas taip pat teigė, jog, jei Lietuvos nacionaliniai teismai nepriims D. Štraupaitei palankių sprendimų, jis kreipsis ir į tarptautinius arbitražus.
„Nacionaliniais teismais irgi nepabaigsime. Jeigu netyčia bus neužtikrinta žmogaus teisė būti išrinktam, neproporcingai bus ribojamos teisės, tai bus kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą“, – dėstė J. Vilys.
ELTA primena, kad 2019 m. Panevėžio apygardos teismas D. Štraupaitę pripažino kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Politikei apskundus šį sprendimą Apeliaciniam teismui, pastarasis padidino jai anksčiau skirtą baudą, panaikino trejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Visgi, 2023 m. kovą apygardos teismas patikslino savo sprendimą ir nutarė, jog dėl korupcijos nuteista politikė negali būti renkama į meres, tačiau Apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino.
Tokie teismų sprendimai praėjusių metų kovą sukėlė ažiotažą, nes VRK turėjo keisti savo sprendimus ir iš naujo surengti Visagino mero rinkimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Europos Komisijos pirmininko rinkimuose G. Nausėda palaikys U. von der Leyen kandidatūrą2
Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Europos Komisijos pirmininko rinkimuose palaikys dabartinės institucijos vadovės Ursulos von der Leyen kandidatūrą. ...
-
Dviem ministerijoms vadovaujanti M. Navickienė: ant dviejų kėdžių sėdėti mažiau patogu4
Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti Monika Navickienė neatmeta – nuolatinė pamaina pasitraukusiam Gintautui Jakštui gali atsirasti dar iki tada, kai Vyriausybė grąžins savo įgaliojimus išrinktajam pr...
-
VRK atmeta I. Vėgėlės priekaištus dėl esą neskaidraus prezidento rinkimų organizavimo8
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atmeta šalies vadovo posto siekusio Igno Vėgėlės priekaištus, kad pirmasis prezidento rinkimų turas buvo organizuojamas neskaidriai. ...
-
L. Kasčiūnas: dalis Lietuvos dronų gamintojų atsisakys kiniškų komponentų dar šią vasarą7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog dalis Lietuvos gynybos pramonės įmonių, kuriančių dronų sistemas, kelių mėnesių bėgyje ketina visiškai atsisakyti Kinijoje gaminamų komponentų. Politiko teigimu, tai leis geroka...
-
Žvalgybos kontrolierius pradėjo tyrimą dėl T. Gailiaus kreipimosi1
Gavus pranešėjo Tomo Gailiaus kreipimąsi, Žvalgybos kontrolierius pradėjo tyrimą dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo Valstybės saugumo departamente (VSD). ...
-
I. Šimonytė apie TS-LKD koaliciją su socialdemokratais: nematau, kodėl to negalėtų būti14
Prezidento rinkimuose dalyvaujanti premjerė Ingrida Šimonytė stebisi viešojoje erdvėje įsitvirtinusia nuostata, kad naujai išrinktam šalies vadovui teks dirbti su centro kairės Seimu ir Vyriausybe. Pasak jos, nurašyti ko...
-
A. Mazuronis nepritaria gynybos finansavimui iš padidintų akcizų: tai nukreipta į mažų pajamų žmones1
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis nepritaria, kad būtų padidinti kuro akcizai siekiant didesnio finansavimo gynybai. Anot jo, to pasekmes patirtų mažiausiai uždirbantys, o siūlomos priemonės nėra progresyvios ar darančios įtaką didesnes p...
-
A. Mazuronis įvertino prezidento kalbas apie V. Blinkevičiūtę premjero poste: bandoma daryti įtaką1
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigia, kad prezidentas Gitanas Nausėda, įvardindamas Viliją Blinkevičiūtę potencialia premjere po Seimo rinkimų, taip atsidėkoja socialdemokratams už paramą siekiant antrosios kadencijos šalies vad...
-
A. Dulkys lankėsi Ukrainoje, aptarė tolesnį bendradarbiavimą
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šią savaitę lankėsi Ukrainoje, aptarė tolesnį dvišalį šalių bendradarbiavimą. ...
-
Pristatydamas pirmininkavo ET prioritetus G. Landsbergis pabrėžė Rusijos atsakomybę
Europos likimas šiuo metu sprendžiamas Ukrainoje, o Rusija ir Baltarusija privalo atsakyti už savo nusikaltimus, penktadienį pristatydamas Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų komitetui prioritetus, sako žsienio reikalų ministras Gabri...