Rinkimų komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė VRK nariams ketvirtadienį pranešė, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pripažino, jog tarp kandidatų yra buvusius ryšius su KGB nuslėpusių asmenų, tačiau atsisakė pateikti jų pavardes.

J. Petkevičienės teigimu, dar sausio 4 dieną VRK kreipėsi į Genocido centrą, prašydama patiekti duomenis apie asmenis, kurie yra bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Sausio 23 dieną sulaukta atsakymo, kad šio prašymo centras negali patenkinti, o informaciją pateiks, kai „jūs būsite pasirengę ją priimti“.

Į pakartotinį VRK kreipimąsi LGGRTC atsakė, jog buvusių slaptų KGB bendradarbių prisipažinimai yra įslaptinti, todėl tokia informacija gali būti pateikta tik tiems, kas turi leidimą dirbti su slapta informacija.

Centras atrašė, kad patikrinus kandidatus į savivaldybės tarybos narius ir merus, buvo atrasta asmenų, kurie slapta ir sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

„Centras atrašė, kad patikrinus kandidatus į savivaldybės tarybos narius ir merus, buvo atrasta asmenų, kurie slapta ir sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Taip pat rašte nurodyta, kad ši informacija įslaptinta 75 metams ir saugoma įstatymo nustatyta tvarka kaip informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai“, – ketvirtadienį Genocido centro raštą citavo J. Petkevičienė.

VRK trečią kartą kreipėsi prašydama jai būtinų duomenų, kad galėtų priimti sprendimą dėl kandidatų neregistravimo, tačiau vis tiek jų negavo. LGGRTC savo ruožtu pranešė, jog kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) su prašymu išaiškinti situaciją.

J. Petkevičienė pabrėžė, kad įstatymai numato, jog informacija apie buvusius slaptus KGB bendradarbius išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina savivaldybės tarybos nario, mero pareigas arba į jas kandidatuoja, o tokia informacija svarstoma viešame posėdyje.

Anksčiau tokius duomenis VRK gaudavo be kliūčių.

„Situacija iš tikrųjų keista. Galima vertinti kaip trukdymą dirbti VRK, nevalstybiškas požiūris, negalime priimti sprendimo, kurį priimti esame įpareigoti“, – sakė VRK narys Andrius Vaišnys.

VRK narė Inga Milašiūtė atkreipė dėmesį, kad Genocido centrui nesuteikta teisė spręsti, ar išslaptinti duomenis apie kandidatus, ar ne.

„Ten aiškiai suformuluota, kad kandidatų ir pareigas einančių politikų duomenys yra išslaptinami. Norisi tikėti, kad VSD atsakys į raštą ir mes informaciją tikrai gausime“, – sakė ji.

Situacija iš tikrųjų keista.

VRK narė apgailestavo, kad ne visos institucijos supranta, jog rinkimų procese nustatyti griežti terminai, kurių privalu laikytis.

Kita Rinkimų komisijos narė Gitana Matiekuvienė pabrėžė, jog šiuo atveju VRK vėliau turės iš rinkimų pašalinti asmenis, neprisipažinusius apie buvusius ryšius su KGB, kaip to reikalauja Rinkimų kodeksas.

„Kai turėsime duomenis, bus priimtas sprendimas dėl tų asmenų, kuriuos pateiks, išregistravimo“, – sakė ji.

Ketvirtadienį VRK priėmė sprendimą registruoti 13 tūkst. 797 kandidatus į savivaldybių tarybų narius, 433 kandidatus į merus bei 467 partijų ir politinių komitetų sąrašus.

Kandidatų pavardės ir kiti jų duomenys viešai bus paskelbti penktadienį VRK interneto svetainėje.

Iš viso šiemet bus renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 5 dieną. Juose dalyvauja 16 politinių partijų ir 32 politiniai komitetai, bendrai šios politinės organizacijos šiuose rinkimuose kelia 467 kandidatų sąrašų. Dėl merų postų taip pat planuoja varžytis ir 10 save išsikėlusių kandidatų.