- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kėdainiuose posėdžiavusi opozicinės Darbo partijos taryba sekmadienį nusprendė, jog partija turi trauktis iš nacionalinio švietimo susitarimo, sako jos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Visu pirma (nutarta – BNS), kad stabdome savo dalyvavimą nacionaliniame susitarime dėl švietimo, dėl to, kad nėra įgyvendintos ten įtvirtintos nuostatos ir skaičiai“, – BNS po Darbo partijos tarybos posėdžio sekmadienį sakė A. Mazuronis.
Jis tikino, jog nepaisant pasitraukimo iš švietimo susitarimo, Darbo partija pritaria jame numatytiems įsipareigojimams bei žadėjo Seime remti su jų įgyvendinimu susijusias iniciatyvas.
„Jeigu bus kažkokios atskros įstatyminės iniciatyvos parlamente, mes tikrai jas palaikysime ir už jas balsuosime“, – teigė A. Mazuronis.
„Tiesiog šiandien matydami trijų valdančiosios daugumos partijų nenorą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus arba manipuliavimą statistika bandant pritempti skaičius, kurie neturi nieko bendra su realybe kalbant apie švietimo sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimus, nematome kitos galimybės kaip stabdyti savo dalyvavimą šiame susitarime“, – kalbėjo Darbo partijos pirmininkas.
Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) profesinė sąjunga prašė biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo.
Tuo metu Vyriausybė ketina darbo užmokestį pedagogams kitąmet didinti du kartus po maždaug 10 procentų. Toks siūlymas ir buvo patvirtintas antradienį priėmus valstybės biudžetą.
Profsąjunga tvirtina, kad tokiu būdu kompensuojama infliacija, o 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) rodiklis nebus pasiektas.
Kitų metų biudžete pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti papildomai skirta daugiau kaip 350 mln. eurų.
Nacionaliniame švietimo susitarime numatyta, kad iki 2024-ųjų pabaigos mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Ministrų kabineto atstovai tvirtina, kad keliant algas antrąjį kartą nuo rugsėjo, bus atsižvelgiama į VDU pokyčius ir prireikus ieškoma papildomų pinigų biudžete.
Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus, parlamentinių partijų vadovai pasirašė 2021 metų rugsėjo 1 dieną.
Šių metų rugsėjo viduryje iš jo pasitraukė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jos teigimu, susitarimo įsipareigojimai nevykdomi, švietimo situacija šalyje sparčiai blogėja, o partija negali likti tarp tų partijų, kurios taip „vykdo“ susitarimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Registravo įstatymo pataisas: karinę tarnybą atliekantys studentai galėtų pasiimti atostogas
Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas Artūras Žukauskas registravo Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, numatančias, kad karinė tarnyba taptų viena iš priežasčių, dėl kurių aukštųjų mokyklų studentai galėtų ...
-
Rinkimų įkarštyje – beprecedentė situacija: tai dar nesumedžioto gyvūno darinėjimas1
Jau šiandien prasidėjo balsavimas iš anksto prezidento rinkimų antrajame ture. Ir nors dėl šalies vadovo posto kaunasi du varžovai, vienas jų – Gitanas Nausėda – jau aiškiai dėsto, kam norėtų deleguoti premjero ...
-
Seimas išreiškė paramą prieš „užsienio agentų“ įstatymą protestuojantiems kartvelams2
Lietuvos Seimas antradienį išreiškė paramą prieš vadinamąjį užsienio agentų įstatymą protestuojantiems Sakartvelio gyventojams ir paragino šios valstybės parlamentą jį atšaukti. ...
-
Mirė buvęs Rokiškio meras V. Masiulis1
Antradienį mirė buvęs Rokiškio rajono meras Vytautas Masiulis. Apie netektį pranešė naujienų portalas „Gimtasis Rokiškis“. ...
-
Parlamentarai pradėjo svarstyti įpareigojimą gauti QR kodą norint dirbti su vaikais
Su vaikais norintys dirbti žmonės privalėtų turėti specialų kodą, kad nėra teisti už sunkius ir seksualinius nusikaltimus, o darbdaviai būtų įpareigoti reguliariai tikrinti tokius asmenis. ...
-
G. Landsbergis: Ukrainai turėtų būti suteikta didesnė laisvė smogti taikiniams Rusijoje
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį interviu sakė, kad Ukrainos sąjungininkės Vakaruose turėtų panaikinti savo apribojimus Kyjivui tiekiamų ginklų naudojimui ir suteikti daugiau laisvės smogti taikiniams Rusijoje. ...
-
Nesusipainiokite: antrojo turo prezidento rinkimuose iš anksto balsuojama savivaldybių pastatuose5
Prasidėjo išankstiniai antrojo turo prezidento rinkimai. Priešingai nei pirmame ture, iš anksto balsuoti Kaune galima savivaldybių pastatuose. Kauno teritorijoje yra dvi savivaldybės – Kauno miesto ir Kauno rajono. ...
-
G. Landsbergis: prezidento pareiškimai apie būsimus premjerus yra per ankstyvi11
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad prezidento pareiškimai apie būsimus premjerus yra gerokai per ankstyvi ir teigė, kad politikams reikia „kantriai sulaukti rinkimų“. ...
-
Ministerija finansuoti gynybą siūlo didesniu pelno, draudimo ir akcizų mokesčiais1
Finansų ministerija antradienį pasiūlė papildomas lėšas gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizą degalams, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. ...
-
Premjerė žada bendradarbiauti su tyrimą dėl COVID-19 skiepų pradėjusia prokuratūra1
Premjerė Ingrida Šimonytė žada bendradarbiauti su prokuratūra, pradėjusia ikiteisminį tyrimą dėl didelio kiekio COVID-19 vakcinų įsigijimo pandemijos įkarštyje ir dalies jų utilizavimo nepanaudojus. ...