- Paulius Perminas (BNS), Vilmantas Venckūnas (BNS), ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu Krašto apsaugos ministerija (KAM) nesiims iniciatyvos dėl Lietuvos pasitraukimo iš priešpėstinių minų konvencijos, parlamentaras Laurynas Kasčiūnas žada pradėti rinkti piliečių parašus, kad Seimas svarstytų šį klausimą.
„Jeigu bus buksavimas ir valios neatsiras, esame apsitarę su gynybos bendruomene, įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis gynybos srityje, kad, matyt, tas suomių pratimas, kai piliečiai kreipiasi į valstybę, į institucijas, renka parašus, kad būtų stiprinami gynybos pajėgumai, galima bus iniciatyvą pakartoti ir Lietuvoje“, – pirmadienį per spaudos konferenciją kalbėjo jis.
„Tokią iniciatyvą neatmesčiau panaudoti, jeigu neatsiras politinės valios, veiksmų plano. Laukiame, turime laiko iki kovo 10 (Seimo pavasario sesijos pradžia – BNS)“, – pridūrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas.
Pagal Konstituciją, 50 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.
Pernai gruodį kadenciją baigiantis tuometinis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas teigė inicijuosiantis diskusiją dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos, tokiai diskusijai jau vykstant Suomijoje.
„Aš manau, kad jie (Suomija – BNS) yra pakeliui į denonsavimą. Jeigu suomiai, neišvengimai ir estai, todėl mums yra galimybių langas tą padaryti su jais. Jeigu mes to nepadarysime, o suomiai tą padarys – natūralu, jog priešininkas modeliuodamas scenarijus vertins, kas kokius pajėgumus gali panaudoti“, – kalbėjo NSGK pirmininko pavaduotojas.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Ukrainoje kovojantis lietuvis, Konstantino Kalinausko pulko instruktorius-išminuotojas Rimas Armaitis teigė, kad be priešpėstinių minų pajėgumo „minų laukai atrodys labai silpni ir labai juokingi“.
„Pagrindą pridengti savo pozicijas sudaro priešpėstinės minos, specialiosios minos, nukreipto veikimo minos ir žiedinio pažeidimo minos“, – sakė išminuotojas.
Pasak jo, kadangi Ukraina yra pasirašiusi konvenciją ir negali naudoti minėtų minų, tam naudojamos trofėjinės minos.
„Kad pridengtume bent minimaliai savo pozicijas arba kad minomis užminuotume priešo logistiką, mes trofėjines minas nukenksmindavome, perduodavome dronų operatoriams arba statydavome patys pridengdami prieigas“, – pažymėjo R. Armaitis.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia dar nesulaukusi oficialaus karinio patarimo dėl Lietuvos pasitraukimo iš Otavos konvencijos, anksčiau ji yra sakiusi, kad toks patarimas bus svarbiausias elementas priimant sprendimus.
Tuo metu kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras pareiškė, kad jis pritartų šalies pasitraukimui iš šio susitarimo, nes tai atrištų rankas kariuomenei.
Jeigu bus buksavimas ir valios neatsiras.
L. Kasčiūnas gruodį teigė, kad šiuo klausimu buvo pateiktas karinis patarimas, rodantis, jog tokio pajėgumo Lietuvoje reikia.
„Aš turiu karinį patarimą savo elektroniniame pašte. Man sunku yra pasakyti kas yra oficialus karinis patarimas, bet, man atrodo, kad jis yra akivaizdus“, – kalbėjo Seimo narys.
Norint pasitraukti iš konvencijos yra reikalingas prezidento teikimas, vėliau denonsavimą turi palaikyti bent 86 parlamentarai.
L. Kasčiūnas pažymėjo, jog opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją palaikytų pasitraukimą.
Premjeras palaiko traukimąsi iš Otavos konvencijos, D. Šakalienė norėtų regiono sprendimo
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva turėtų trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė akcentuoja regioninio sprendimo svarbą.
„Mano įsitikinimu, pasitraukti reikėtų“, – po pirmadienį vykusio susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda žurnalistams Prezidentūroje kalbėjo ministras pirmininkas.
Pasak jo, per susitikimą šis klausimas neaptartas, tačiau premjeras buvo įsitikinęs, jog Krašto apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijos šį klausimą išspręs.
Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė teigia dar nesulaukusi oficialaus karinio patarimo dėl Lietuvos pasitraukimo iš konvencijos, anksčiau ji yra sakiusi, kad toks patarimas bus svarbiausias elementas priimant sprendimus.
„Oficialus karinis patarimas nėra duotas, nes elektoriniu paštu atsiųstas draft'as (planas – BNS) nėra oficialus karinis patarimas. Mūsų karinis patarimas artimiausiu metu bus paruoštas ir tada mes turėsime oficialią kariuomenės poziciją“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo ministrė.
Pasak jos, Estijos kariuomenės vadas tokį patarimą yra parengęs, juo šios Baltijos šalies krašto apsaugos ministras žadėjo artimiausiu metu pasidalyti, tai, D. Šakalienės teigimu, leis matyti platesnį argumentų ratą.
Ji sakė tikinti, kad greitu metu bus galutinis atsakymas, tačiau, anot ministrės, tikslas – turėti bendrą strategiją regione, todėl artimiausiu metu vyksiantys susitikimai su kolegomis leis „pakankamai greitai klausimą išdiskutuoti“.
„Esminis principas – kad turime sau nesurišti rankų, turime neriboti sau galimybių, nes priešo kariuomenė naudoja viską, jokių susitarimų nesilaiko“, – pabrėžė ji.
D. Šakalienės teigimu, regione šiuo klausimu nuomonės yra skirtingos: vieni – labiau už, kiti dvejoja, nes nemato techninio poreikio.
Esminis principas – kad turime sau nesurišti rankų, turime neriboti sau galimybių, nes priešo kariuomenė naudoja viską, jokių susitarimų nesilaiko.
„Mes sutarėme, kad tęsime tuos pokalbius bendrai Baltijos, Šiaurės šalių formatu, kas turime sieną su Rusija, nes yra svarbu turėti bendrą politiką ir dėl strateginės ambivalencijos, neapibrėžtumo mūsų priešui, nes mes per daug viską išdėliojame labai aiškiai, labai konkrečiai“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė.
Ji atkreipė dėmesį, kad minų yra skirtingų ir kai kurioms jų Otavos konvencija esą galėtų būti netaikoma.
„Minos yra labai skirtingos, yra „kvailos“ minos ir valdomos nuotoliu. Kalbant apie valdomas nuotoliu, yra interpretacijų, kad jos net neprieštarauja Otavos konvencijai ir jas dabar galima naudoti“, – teigė D. Šakalienė.
Prezidentūra laukia apibendrinto karinio-politinio patarimo dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos
Politikams vis garsiau diskutuojant apie galimybę denonsuoti prieštankines minas draudžiančią Otavos konvenciją, Prezidentūra nurodo, jog laukia apibendrino karinio-politinio patarimo šiuo klausimu.
„Šis klausimas šiuo metu svarstomas Krašto apsaugos ministerijoje. Prezidentūra laukia apibendrinto karinio-politinio patarimo dėl galimo pasitraukimo iš Otavos konvencijos“, – raštu Eltai atsakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
„Prezidentas siekia, kad valstybės gynybai ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui būtų sutelktos visos įmanomos priemonės. Tuo pat metu, būtina atsižvelgti ir į kitus šio klausimo aspektus: sąjungininkų sprendimus, galimas rizikas ir jų suvaldymą“, – Prezidentūros poziciją išdėstė jis.
Konvenciją yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Jos sutinka nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys.
Seimas pernai liepą priėmė sprendimą denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Dokumentai dėl pasitraukimo Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui perduoti rugsėjo pradžioje, galutinai Lietuva iš šios konvencijos pasitrauks kovą. Nuo tada Lietuvai nebeliks apribojimų įsigyti, transportuoti ir naudoti kasetinius šaudmenis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaitaičio Seimo nario priesaiką priėmęs KT pirmininkas: tokia yra pareiga
Po rinkimų paaiškėjus, kad į parlamentą pateko praėjusioje kadencijoje Konstituciją šiurkščiai pažeidęs Remigijus Žemaitaitis, viešojoje erdvėje diskutuota, ar Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Gintaras Goda iš...
-
Žemaitaitis: neturiu ko važiuoti į Ukrainą
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sureagavo į Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio raginimus Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimais abejojantiems politikams susipažinti su įslaptinta informacija apie esamą saugumo situa...
-
Nepalaimino Petrauskaitės vizito į Dubajų: aiškinsis dėl įgaliojimų
Vasario pradžioje Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinių Arabų Emyratais (JAE) pirmininkė socialdemokratė Modesta Petrauskaitė vyks į Abu Dabį, kur Vasario 16-osios proga susitiks su lietuvių bendruomene ir su JAE tarpparlamentine grupe r...
-
Paluckas sureagavo į Neringos mero siūlymą statyti tiltą į Kuršių neriją
Neringos merui iš naujo keliant idėją pastatyti tiltą į Kuršių neriją, premjeras Gintautas Paluckas tikina šiai idėjai nepritariantis. Anot jo, tai nebūtų racionalus sprendimas. ...
-
Latvijoje, Estijoje plinta dezinformacija apie sinchronizavimą, Lietuvoje to kol kas nėra
Latvijoje ir Estijoje pastarosiomis dienomis plintant dezinformacijai apie Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizavimą su kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje tokių atvejų kol kas nefiksuota. ...
-
Vokietijos gynybos ministras įvardijo metus, kada Rusija gali nusitaikyti į NATO šalis
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sako, kad stebint Rusijos karinių pajėgų augimą ir toliau išlieka teorinė tikimybė, jog 2029–2030 metais ši šalis gali bandyti pasikėsinti į NATO priklausančias šalis. D...
-
Klaipėdos savivaldybė parlamentarams suteiks patalpas
Trims Seimo nariams – „valstietei“ Ligitai Girskienei, konservatoriui Audriui Petrošiui ir „aušrietei“ Daivai Petkevičienei, išrinktiems vienmandatėse uostamiesčio apygardose, savivaldybė planuoja suteikti...
-
Po Žemaitaičio kritikos – Skvernelio atsakas
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo koalicijos partneriui, „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui ir kitiems gynybos finansavimo didinimo skeptikams nuvykti į Ukrainą ir įsitikinti, kodėl reikia tai daryti. ...
-
Lietuvos ekspertė Dalia Leinartė išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą
Lietuvos ekspertė Dalia Leinartė Niujorke išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
Čmilytė-Nielsen ragina valdančiuosius nustoti gudrauti
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti ženkliai didesnį finansavimą gynybai, opozicinių liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad diskusijos dėl lėšų paieškos šiam tikslui įgyvendinti atrodo chaotiškos...