- Viktorija Smirnovaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį dekomunizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas susitiks su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovu Arūnu Bubniu dėl stringančio komisijos narių darbo apmokėjimo. Pasak V. Karčiausko, dekomunizacijos komisijos nariai atlygio už darbą nėra gavę nuo pat savo veiklos pradžios – praėjusių metų gegužės.
„Praeitame komisijos posėdyje dėl to buvo išsakytas didelis nepasitenkinimas. Bet tuo metu buvome neišsinagrinėję visų teisės aktų. Tai dabar susitikimas reikalingas tam, kad galėtume tiesiai pasakyti, kad jūs nevykdote Vyriausybės nutarimo, kuriuo esate tiesiogiai įpareigoti atlikti mokėjimus“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
Jis pabrėžė, jog centras, pagal Vyriausybės nutarimą, privalo komisijos nariams mokėti už visą išdirbtą laikotarpį, net jei tai reikėtų daryti atbuline data.
„Tikėkimės, kad bus surinktos visos suinteresuotos pusės ir kažkoks koordinacinio pobūdžio sprendimas bus priimtas“, – apie trečiadienį vyksiantį susitikimą kalbėjo V. Karčiauskas.
„Centras turi mokėti. Pagal Vyriausybės nutarimą, priimtą lapkričio 15 d., jie privalėjo už visus 2024 metus sumokėti. Tai ne tai, kad jie nesumokėjo, bet dar ir teigia, kad nemokės“, – komisijos narių nepasitenkinimą dėl situacijos išsakė V. Karčiauskas.
Komisijos pirmininkas neslepia, jog dėl tokios LGGRTC demonstruojamos pozicijos piktinasi visi nariai.
„Komisija pikta, nes tai yra nepagarba darbui. Iš esmės tai yra pasityčiojimas iš komisijos ir jos narių“, – teigė V. Karčiauskas.
Komisijos narių darbo apmokėjimo klausimas jau buvo aptartas pastarajame desovietizacijos komisijos posėdyje gruodžio viduryje. Jame taip pat dalyvavo LGGRTC direktorius A. Bubnys ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Komisija pikta, nes tai yra nepagarba darbui. Iš esmės tai yra pasityčiojimas iš komisijos ir jos narių.
Kaip gruodį Eltai teigė LGGRTC atstovai, komisijai atlygis nebuvo numatytas todėl, kad desovietizacijos įstatymas buvo priimtas tik 2022-ųjų pabaigoje, jau sudarius 2023 metų biudžeto projektą.
ELTA primena, kad nuo šių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Seimas sudarė ir tarpinstitucinę komisiją, sudarytą iš 9 narių, deleguotų iš įvairių institucijų ir organizacijų.
Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šaltiniai: prezidentas derina R. Vaikšnoro kandidatūrą į kariuomenės vadus2
Prezidento Gitano Nausėdos komanda derina brigados generolo Raimundo Vaikšnoro kandidatūrą į Lietuvos kariuomenės vadus. ...
-
Viceministrą E. Meilūną siūloma skirti ambasadoriumi Kanadoje
Užsienio reikalų viceministrą Egidijų Meilūną siūloma skirti Lietuvos ambasadoriumi Kanadoje. Diplomatą taip pat ketinama skirti nuolatiniu atstovu prie Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės kandidatuoti į EK: esame pasiruošę apsvarstyti visus variantus5
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sureagavo į viešus pasvarstymus, kad ji būtų tinkama kandidatūra į Europos Komisiją (EK). Nors parlamento vadovė galimybės pretenduoti į eurokomisaro postą plačiau nekomentuoja, tačiau tinkina, k...
-
Grupė parlamentarų apskundė Seimo etikos sargų išvadas dėl VSD pranešėjo komisijos pažeidimų
Grupė parlamentarų Regionų administraciniam teismui apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadas, kuriomis konstatuota, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusi komisija padarė pažeidimų. ...
-
Pakeista Mažeikių rajono savivaldybės administracijos struktūra
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos struktūroje – pokyčiai. Darbą pradėjo nauji skyriai, kai kurie jų pakeitė pavadinimus. ...
-
Kada ir kur balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą7
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praneša, kad šią savaitę vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą rinkėjų lauks tose pačiose balsavimo vietose, kur jie balsavo rinkdami prezidentą. ...
-
L. Kasčiūnas tikisi, kad „Rheinmetall“ gamykla pradės veikti kitų metų pabaigoje8
Pirmadienį Lietuvai pasirašius susitarimą su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad gamykla pradės veikti jau kitų metų pabaigoje. ...
-
Dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose galės per 2,3 mln. rinkėjų1
Dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose teisę turi per 2,3 mln. rinkėjų. ...
-
Vyriausybė pritarė Valstybės gynybos fondo įkūrimui: tam dar turės pritarti Seimas1
Vyriausybė pirmadienį pritarė didžiajai daliai Gynybos fondo paketo, artimiausiai metais leisiančio padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Įsigaliojo draudimas įvežti 2,8 tūkst. rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų
Įsigaliojo draudimas į Lietuvą įvežti daugiau nei 2,8 tūkst. 24 grupių žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija. ...