Be sąmokslo teorijų

Rinkimai baigėsi – kiti rinkimai prasideda. Birželio 9 d. – vėl balsuoti, šįsyk – kas mums atstovaus EP. Atrodytų, tikrai nelogiška kas antrą sekmadienį, tris kartus iš eilės eiti prie balsadėžių, užuot EP rinkimus surengus kartu su prezidento, kaip kad buvo ir 2014-aisiais, ir 2019-aisiais. Atskirai rengiami EP rinkimai Lietuvai dar atsieis ir nemažai milijonų eurų.

Kai kas net skleidžia sąmokslo teorijas, kad valdantieji konservatoriai ėmėsi tokio triuko. Prezidento rinkimai jiems nieko gero nežadėjo, tad palankiau buvo EP rinkimai atskirai, tikintis, kad žmonėms, ypač regionuose, bus nusibodę kas antrą savaitę eiti į rinkimų apylinkes, o konservatorių elektoratas drausmingas ir ateis paremti savų.

Vis dėlto, ar tikrai prezidento ir EP rinkimų nebuvo galima suglaudinti? Prezidento rinkimų data aiškiai įvardyta Konstitucijoje: jie vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki prezidento kadencijos pabaigos. Kadencija baigiasi liepą, tad rinkimai turi įvykti gegužę. Pakeisti datą įmanoma tik pakeitus Konstituciją, bet kažin ar EP rinkimų suglaudinimas tam pakankama priežastis, juolab niekas negarantuoja, kad ES šalys kitų EP rinkimų vėl nesugalvos paankstinti ar pavėlinti.

EP rinkimų data nustatyta „Akte dėl atstovų į EP rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise“, kuris priimtas 1976 m., o atnaujintas 2002 m. EP biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė aiškina: šiame dokumente nurodoma, kad EP rinkimai vyksta paskutiniais penkerių metų rinkimų kadencijos metais tuo pačiu laikotarpiu, kaip vyko pirmieji EP rinkimai, o jie vyko 1979 m. birželio 7–10 d. Tačiau, jei paaiškėja, kad tuo metu EP rinkimų surengti nėra galimybių, vieningu ES valstybių narių (ES Tarybos) sprendimu, priimtu pasikonsultavus su EP, jie gali būti paankstinti (daugiausia dviem mėnesiais) arba nukelti (daugiausia vienu mėnesiu). Toks sprendimas turėtų būti priimtas likus ne mažiau kaip metams iki EP kadencijos pabaigos.

Priežastys: pasak D. Jakaitės, žiniasklaidoje būta įvairių pranešimų apie kai kurių valstybių nenorą keisti EP rinkimų datą dėl moksleivių atostogų ar nacionalinių švenčių. D. Jakaitės asmeninio archyvo nuotr.

D. Jakaitė primena, kad iki šiol susitarti dėl datos pakeitimo ES Tarybai pavyko keturis kartus: 1984 m. ir 1989 m. pavėlinant rinkimus viena savaite, o 2014 m. ir 2019 m. juos paankstinus dviem savaitėmis.

„Tai pavyko padaryti, nes ES valstybės narės susitarė ir vienbalsiai balsavo už rinkimų datos pakeitimą. Šįkart to padaryti nepavyko. 2023 m. pradžioje EP pirmininkė Roberta Metsola laišku Tarybai siūlė rinkimus surengti gegužės 23–26 d. Tačiau bendro sprendimo pakeisti datą šalys nepriėmė. Žiniasklaidoje būta įvairių pranešimų apie kai kurių valstybių nenorą šįkart keisti datą dėl moksleivių atostogų, nacionalinių švenčių ir panašių priežasčių“, – pasakoja D. Jakaitė.

Tad 2024 m. EP rinkimai ES šalyse vyks EP rinkimų Akte numatytu standartiniu laikotarpiu – birželio 6–9 d., nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Konkrečią datą šiuo laikotarpiu valstybės narės gali pasirinkti savo nuožiūra.

Palaikė tik Portugalija

Vis dėlto, gal Lietuva nepakankamai ieškojo sąjungininkių tarp kitų šalių, kad būtų pasirinkta mums palankesnė data?

„Buvo išnaudotos visos galimybės ieškoti šalių bendraminčių, norinčių pakeisti standartinę rinkimų datą, tačiau, išskyrus Portugaliją, daugiau tokių šalių neatsirado“, – atsakyme „Kauno dienai“ tikina Užsienio reikalų ministerijos (URM) Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.

EP rinkimų aktyvumas bus šiek tiek didesnis, optimistiniu atveju – apie 30 proc. ar kiek daugiau, bet tikrai nesieks tokio, kai rinkimai vykdavo kartu su prezidento.

Pagrindinės diskusijos dėl rinkimų datos 2023 m. vasario–balandžio mėnesiais vyko ES Tarybos Bendrųjų reikalų darbo grupėje (GAG) ir Nuolatinių atstovų komitete (COREPER). Lietuva diskusijose prašė EP rinkimus organizuoti 2024 m. gegužės 9–12 d. arba gegužės 23–26 d. laikotarpiu, siekdama, kad jie sutaptų su Lietuvos prezidento rinkimų pirmu arba antru turu. Tačiau alternatyvių datų siūlymai didesnio kitų valstybių narių palaikymo nesulaukė, nors ir EP pirmininkė siūlė rinkimų datą perkelti į gegužės 23–26 d.

„Nors standartinė birželio data buvo priimtina 25 iš 27 valstybių narių, Lietuvos ir Portugalijos iniciatyva pernai kovą ir balandį įvyko dar kelios papildomos diskusijos ir rašytinės valstybių narių apklausos dėl galimybės rasti alternatyvią datą. Tačiau ir po papildomų diskusijų valstybėms narėms nepavyko vienbalsiai susitarti dėl kitokios datos, kuri tiktų visoms 27-ioms. Tokiu atveju taikoma standartinė rinkimų data“, – aiškina URM atstovai.

Lietuva galutiniame etape neprieštaravo EP rinkimų paskelbimui birželio 6–9 d. (standartiniu laikotarpiu), tačiau priimant sprendimą pridėjo atskirą Lietuvos rašytinį pareiškimą, kuriame pabrėžiama EP rinkimų datos suderinimo su nacionaliniais prezidento rinkimais svarba rinkėjų aktyvumui Lietuvoje.

Tad, jei EP rinkimų aktas nebus pakeistas, tikėtina, ir kiti vyks birželį, išliekant galimybei visoms šalims sutarus datą kiek paankstinti ar pavėlinti. Ar Lietuva neketina inicijuoti EP rinkimų akto pakeitimo, pavyzdžiui, ankstinant datą, motyvuodama, kad vasara nėra tinkamiausias laikas rinkimams?

URM aiškinimu, paties EP Rinkimų akto pataisymo procedūra būtų dar sudėtingesnė nei dabar esanti galimybė vienbalsiai sutarus visoms šalims datą nustatytais terminais paankstinti ar pavėlinti. Pagal Sutarties dėl ES veikimo nuostatas, tam reikalingas ne tik vienbalsis Tarybos sprendimas ir EP pritarimas jam, bet ir tokio sprendimo patvirtinimas (ratifikavimas) visose valstybėse narėse pagal jų konstitucines nuostatas. „Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir turimą ypač sudėtingą Sutarčių keitimo patirtį, standartinės EP rinkimų datos pakeitimą inicijuoti nebūtų prasminga“, – tokia URM pozicija.

Iš tiesų, jei 25 iš 27 ES šalių standartinė data tinkama, galimybės ją pakeisti, kad lietuviams nereikėtų dažnai eiti balsuoti, nedidelės.

Abejonės dėl aktyvumo

Tad dabar neaišku, kiek Lietuvos rinkėjų ateis šiemet jau trečiąkart balsuoti. Naujausioje EP užsakymu atliktoje Eurobarometro šio pavasario apklausoje net 68 proc. Lietuvos gyventojų tikina EP rinkimuose balsuosią, bet patikėti sunku, nes paprastai populiariausiuose, prezidento, rinkimuose pirmame ture balsavo arti 60 proc.

2009-aisiais, kai kol kas vienintelį kartą Lietuvoje EP rinkimai vyko atskirai nuo kitų, prie balsadėžių atėjo vos apie 21 proc. rinkėjų. Tai visų Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo vykusių rinkimų aktyvumo antirekordas.

Prieš penkerius metus EP rinkimuose visos ES mastu užfiksuotas didžiausias aktyvumo rodiklis per pastaruosius du dešimtmečius – balsavo 50,7 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, nors lig šiol tendencijos buvo priešingos.

„Vieni EP rinkimai nelabai domindavo Lietuvos rinkėjus, tačiau dabar, kai tokia geopolitinė situacija, kai visiems aktualus saugumas ir tikrai matomas aktyvesnis ES vaidmuo su ja susijusiuose įvairiuose procesuose, galime tikėtis, kad aktyvumas bus šiek tiek didesnis – optimistiniu atveju apie 30 proc. ar kažkiek daugiau, bet tikrai nesieks to aktyvumo, kai rinkimai vykdavo kartu su prezidento“, – prognozuoja Vytauto Didžiojo universiteto docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.

Pasak jos, nepaisant kad lietuviai labai gerai vertina ES ir ja pasitiki, dalis jų dar žvelgia į EP kaip į instituciją, kuri toli, ir jiems nelabai rūpi, kas jiems toje institucijoje atstovaus. Juolab dar gajus ir stereotipas, kad EP nariai nieko neveikia, sprendimus priima didesnės valstybės, o politikai į EP veržiasi tik dėl didesnių algų ir patogesnio gyvenimo.

Politologės manymu, svarbus ir kitas aspektas: ar rinkėjai pažvelgs į EP rinkimus kaip į galimybę įvertinti valdančiosios koalicijos darbą – ar norės ateiti palaikyti arba išreikšti nepritarimo. Visur pastebima, kad EP rinkimai yra tarsi patikrinimas prieš nacionalinius parlamento rinkimus, ir nors kalbama apie visos ES problemas, dažnai EP rinkimų kampanijos debatuose matyti būtent nacionalinės politikos sprendimų vertinimų.

Kam palankus pasyvumas

Pasak I. Unikaitės-Jakuntavičienės, mažas rinkėjų aktyvumas turėtų būti palankiausias ištikimesnį elektoratą turinčioms partijoms, tikėtina, konservatoriams, galbūt ir jaunesnį elektoratą turinčioms politinėms jėgoms, nes pastaraisiais metais šiek tiek daugiau jaunimo dalyvauja rinkimuose. Dėl mažesnio aktyvumo gali laimėti ir daugiau narių turinčios partijos, nes jos gali svariai prisidėti ir pačios, ir kitus ragindamos, tad čia turėtų būti palanku ir LSDP.

Vis dėlto, I. Unikaitės-Jakuntavičienės nuomone, labai sunku prognozuoti, kaip gali pasiskirstyti mandatai, nes iš esmės viskas priklausys nuo rinkėjų mobilizacijos ir sudėties, kokie rinkėjai bus atsakingiausi ir aktyviausi, ar ateis daugiau informuotų ar sumanipuliuotų, atsitiktinių rinkėjų.

Rezultatai: I. Unikaitės-Jakuntavičienės nuomone, kaip pasiskirstys mandatai, priklausys nuo to, kokie rinkėjai bus atsakingiausi ir aktyviausi, ateis daugiau informuotų ar sumanipuliuotų rinkėjų. I. Unikaitės-Jakuntavičienės asmeninio archyvo nuotr.

Politologės prognozėmis, apylygiai mandatų turėtų gauti Socialdemokratų partija (LSDP) ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), nes vieni dabar ant bangos, o kiti turi aiškią liniją, politiką ir stabilesnius rinkėjus, nors ir dalies nemėgstami dėl to, kad yra valdantieji. Turėtų gauti bent vieną mandatą ir Liberalų sąjūdis (LS), bet neaišku dėl Laisvės partijos, nes kol kas visuomenės apklausose ji nežiba, o jos kandidatas į prezidentus nesulaukė daug paramos.

I. Unikaitės-Jakuntavičienės vertinimu, kandidatų, bent pirmų kelių, sudėtis sąrašuose nebloga ir kai kuriose opozicinėse partijose, tad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) turi galimybių gauti po mandatą. Tačiau, politologės prognozėmis, nežinia, ar bent viena iš rinkimuose dalyvaujančių mažųjų partijų sugebės surinkti tiek procentų balsų, kad galėtų dalyvauti mandatų dalybose. Jų yra daug, tad balsai gali išsidalyti. Neaišku, ar jų rinkėjai ateis į šiuos rinkimus.

Praėjusiuose rinkimuose TS-LKD laimėjo tris, LSDP ir LVŽS – po du, LS, Darbo partija, „Valdemaro Tomaševskio blokas“, komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ – po vieną.

Beje, šįsyk į EP nekandidatuoja nė vienas komitetas. I. Unikaitės-Jakuntavičienės nuomone, viena iš priežasčių, kad susikūrė nemažai partijų, kurios jau galvoja apie Seimo rinkimus. Be to, turi įtakos ir suvokimas, kad laikini dariniai yra laikini, o norint laimėti užnugaryje reikia turėti struktūrų. Galbūt kažkiek apsunkino galimybes ir nauji reikalavimai komitetams.

Kaip balsuos Europa

Dėliojamos prognozės ir visos ES mastu. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorės Irminos Matonytės matymu, vis dėlto visos EP lygmeniu tikriausiai ir vėl daugiausia mandatų gaus vadinamosios EPP (Europos liaudies partijų, Lietuvoje joms priklauso TS-LKD) grupės atstovai. Iš šios partijų šeimos dabar yra ir, tikėtina, bus ir Europos Komisijos vadovas ar vadovė – Ursula von der Leyen siekia vėl būti paskirta. EPP tikriausiai iškils klausimas, su kuriomis partijų grupėmis siekti bendro veikimo, nes EP iniciatyvoms ir balsavimams reikalingas platus palaikymas.

PES (Europos socialistų partija) tikriausiai ir vėl pagal dydį liks antroji (ji EP jungia Europos socialistų, socialdemokratų ir darbininkų partijas, jai iš Lietuvos priklauso LSD atstovai).

I. Matonytės prognozėmis, 2024 m. rinkimai visoje ES (taip pat ir Lietuvoje) gali baigtis dvilypiu pokyčiu: „Pirma, sumažės rinkėjų parama liberalioms politinėms jėgoms (jos EP jungiasi į buvusią ALDE, dabar – Renew grupę, kuriai šią kadenciją iš Lietuvos priklausė Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius), kurios pasisako už ES federalizaciją, įskaitant ir ES sutarčių peržiūrėjimą. Antra, išaugs parama euroskeptiškoms, populistinėms ir radikalioms partijoms arba nepriklausomiems kandidatams.“