„Pastarieji įvykiai Rusijoje patvirtino, kad Rusija buvo, yra ir bus nenuspėjama. Būtent iš čia kyla pavojus. Labai svarbu nesiblaškyti dėl šių neramumų ir nebandyti spręsti Rusijos vidaus problemų“, – antradienį Paryžiuje žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Turime sutelkti dėmesį į pagrindinius prioritetus: gynybos ir atgrasymo pajėgumų stiprinimą, taip pat toliau didinti paramą Ukrainai. Dabar tikrai ne laikas sulėtinti tempą“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais, G. Landsbergis išreiškė lūkestį, jog Paryžius galėtų prisidėti prie rotacinio oro gynybos modelio.

„Esu įsitikinęs, kad saugus Baltijos šalių regionas yra neatsiejama stipresnės Europos dalis. (...) Karas Ukrainoje akivaizdžiai parodė, kad oro gynyba turi būti vienas svarbiausių mūsų prioritetų, o Prancūzijos lyderystė būtų labai svarbi įgyvendinant rotacinės oro gynybos modelį mūsų regione“, – kalbėjo Lietuvos ministras.

Pastarieji įvykiai Rusijoje patvirtino, kad Rusija buvo, yra ir bus nenuspėjama. Būtent iš čia kyla pavojus.

Jis akcentavo, kad prancūzų oro gynybos pajėgumai technologiškai yra vieni pažangiausių.

„Jie galėtų būti naudojami kaip labai patikima mūsų atgrasymo strategijos dalis, kad jokiam „Wagner“, jokiai Rusijos kariuomenei nė į galvą neateitų mintis kirsti Baltijos šalių sienas“, – kalbėjo ministras.

G. Landsbergis teigė, kad galimas „Wagner“ karių atsiradimas Baltarusijoje sukeltų papildomų saugumo klausimų, matant kiek laiko jiems užtruko kelionė link Maskvos.

Neramumai Rusijoje prasidėjo penktadienį, privačiai karinei grupuotei paskelbus, kad šalies kariuomenės vadovybė įsakė apšaudyti jų pozicijas.

Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę.

Po derybų šeštadienio vakarą „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.

Kremlius pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, o teisėsaugos tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas.

Apie tai, kad minėta situacija yra Rusijos vidaus reikalas, pakartojo ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Ketrin Kolona). Ji ragino Vakarus išlikti budrius, taip pat toliau remti Ukrainą.

Savo ruožtu naujai išrinktasis Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, kuris vis dar eina ir užsienio reikalų ministro pareigas, tvirtino, kad Rusija ir Baltarusija, ypač pastarųjų dienų kontekste, turėtų būti vertinamos „kaip vienis“.

„Kalbant apie sankcijas ir visų rūšių priemonių taikymą, Rusiją ir Baltarusiją turime vertinti kaip vienį“, – sakė Latvijos vadovas.

Europos Sąjunga penktadienį paskelbė 11-ąjį sankcijų Rusijai paketą, juo siekiama sumažinti sankcijų apėjimą. Rusija į tai atsakė į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukdama daugiau Europos pareigūnų.

Varšuva savo ruožtu paskelbė pradėjusi rengti naują sankcijų paketą ir nori į jį įtraukti Baltarusiją.