Visgi, nepaisant į viešąją erdvę vis iškylančių apsižodžiavimų, šalies vadovas pažymi – su šalies diplomatijos vadovu dėl daugelio užsienio politikos klausimų sutariama.

„Šiuo metu mes neturėtume spinduliuoti vienas kitam pasitikėjimo ar nepasitikėjimo. Aš esu pasirengęs dirbti su valdančiąja koalicija ir ypač saugumo, užsienio politikos klausimais“, – LRT televizijai trečiadienį sakė prezidentas, pažymėdamas, kad būtent užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais esminių nesutarimų su dešiniųjų valdžia nėra.

„Aš matau, kad tikrai kai kuriais, sakyčiau, net ne kai kuriais, o beveik visais užsienio politikos kertiniais klausimais mes sutariame: ir dėl paramos Ukrainai, ir dėl Kinijos, ir tas pastaruoju metu visiškai akivaizdu darosi, ir dėl Rusijos karo Ukrainoje grėsmės, ir dėl NATO. Dėl visų šitų dalykų mes esame visiškai vienodo požiūrio“, – tikino G. Nausėda.

Kita vertus, leido suprasti šalies vadovas, tam tikro nenuoseklumo užsienio reikalų ministro G. Landsbergio retorikoje yra. Tai šalies vadovas leidžia suprasti komentuodamas G. Landsbergio sprendimą nesusitikti su Lietuvoje viešėjusiu Taivano užsienio reikalų ministru Josephu Wu.

„Nuo to laiko, kai atidaryta Taivano atstovybė Lietuvoje, iki dabartinės dienos „vienos Kinijos“ principas buvo Lietuvos užsienio politikos principas. Tačiau prieš kurį laiką apie tai iš ministro retorikos nebuvo galima išskaityti, dominavo visai kiti naratyvai“, – teigė prezidentas, veikiausiai turėdamas galvoje G. Landsbergio viešai išsakytus argumentus, kodėl reikėjo Lietuvoje atidaryti Taivaniečių atstovybę.

„Ir staiga nuo tų ankstesnių naratyvų peršokama į „vienos Kinijos“ principo akcentavimą, atsisakoma susitikti su Taipėjaus užsienio reikalų ministru ir tokiu atveju susidaro klausimas publikai: ar keičiasi Lietuvos užsienio politikos kryptis? Mano atsakymas, kad ne, ji nesikeičia, nes ji buvo pagrįsta tuo pačiu principu“, – teigė G. Nausėda,

„Pastarieji signalai, kurie pasigirsta iš ministro, yra visiškai atitinkantys Europos Sąjungos (ES) strateginę liniją Taivano klausimu“, – sakė G. Nausėda, pažymėdamas, kad pasikeitusią nuomonę galėtų paaiškinti pats ministras G. Landsbergis.

„Kodėl staiga pastaruoju metu norima pabrėžti, kad ministras laikosi ES strateginės linijos, tą akcentuoja – čia jau galėtų atsakyti apie savo motyvus pats ministras“, – pažymėjo G. Nausėda.

Pastaruoju metu Lietuvoje vėl diskutuota dėl santykių su Kinija ir Taivanu. Diskusijos kilo į Lietuvą atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui Josephui Wu. G. Landsbergis su Taivano ministru oficialiai nesusitiko, o žurnalistams komentuodamas situaciją užsiminė apie pokalbius su Pekinu dėl santykių normalizavimo. Tokie ministro sprendimai opozicijos ir dalies apžvalgininkų sukritikuoti ir įvertinti kaip užsienio politikos nenuoseklumo pavyzdžiai.

ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.