„Misijų siuntimą į Ukrainos teritoriją kaip idėją aš pasveikinau, aš ir dabar laikausi, kad mes šią idėją turime svarstyti, tik reikalas tas, kad, be abejo, geriausia būtų, kad mes sutartume visi vieningai dėl jos reikalingumo ir įvertintume labai gerai žvalgybines ir kitas informacijas, kurias turime“, – trečiadienį žurnalistams Paryžiuje sakė G. Nausėda.

Prezidentas pažymėjo, kad priimant sprendimą Europoje lemiantis faktorius negali būti nuogąstavimai dėl galimos Kremliaus reakcijos.

„Jei mes pradėsime reaguoti, kad ne, šitas nepatiks Vladimirui Putinui arba šitas sukels tą, trečią ar ketvirtą, mes niekada sprendimo nepriimsime. Ir todėl aš vakar ir prezidentui (E. Macronui – BNS), ir žiniasklaidai pasakiau, kad baikime braižyti sau raudonąsias linijas“, – kalbėjo Paryžiuje viešintis Lietuvos vadovas, turėdamas omenyje Rusijos prezidentą.

Raudonąsias linijas braižydami mes tik padedame V. Putinui.

„Raudonąsias linijas braižydami mes tik padedame V. Putinui, kuris pradeda galvoti, kad mes esame nuspėjami, ir jis gali mus valdyti ir manipuliuoti mumis. Jis neturi manipuliuoti ES lyderiais ir dėl to aš pasakiau, kad šitame etape galbūt nedaug valstybių rimtai svarsto šį pasiūlymą, bet aš nemanau, kad tai turi būti pirmas ir paskutinis bandymas, mes turime dirbti toliau“, – pridūrė G. Nausėda.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) vasario pabaigoje pareiškė, kad negalima atmesti Vakarų karių nusiuntimo į Ukrainą galimybės.

Reaguodami į šį E. Macrono pasisakymą, dauguma sąjungininkių Europoje pareiškė, kad nesiųs savo karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai taip pat tvirtino, kad kariai galėtų būti siunčiami ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.

Lietuvos pareigūnai savo ruožtu teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija.