„Savivaldybė dirba. Yra dalykų, kurie priklauso ne tik nuo savivaldybės pastangų, bet nuo centrinės valdžios taip pat. Labiausiai akis bado kelių būklė. Buvo pateikti konkretūs pavyzdžiai, ganėtinai sunku suprasti, kokiu pagrindu Lietuvos automobilių kelių direkcija asfaltuoja tam tikrus kelius ir kodėl vieni keliai asfaltuojami anksčiau kitų, nors atrodo pravažumo, apkrovimo rodikliai yra mažesni“, – trečiadienį Širvintose žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė įsitikinęs, kad decentralizacija ir tam tikrų funkcijų atidavimas savivaldybėms yra tikslingas. Jis tikino norįs, kad Seime būtų kaip galima greičiau svarstoma Prezidentūros iniciatyva savivaldybėms perduoti rajoninių kelių kontrolę.

„Mums svarbiausia buvo tai, kad dar kartą įsitikinome, jog tam tikra decentralizacija ir funkcijų atidavimas savivaldybėms yra tikslingas, nes tokie dalykai kaip autobusų stotelių planavimas, perėjų, šaligatvių planavimas, užtrunka, merės (Ž. Pinskuvienės – ELTA) žodžiais kartais iki 3–4 metų“, – tikino prezidentas.

„Tai nesuprantama, neracionalu ir turbūt, kad tikrai šių miesto teritorijoje esančių kelių atsakomybės ir disponavimo teisės perdavimas savivaldybėms, atitinkamai perduodant ir reikalingus finansinius išteklius, būtų tikrai problemos sprendimas. Tuo tikslu esame parengę įstatymų paketą ir norėtume, kad jis būtų apsvarstytas kaip galima greičiau“, – akcentavo jis.

Prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius anksčiau sakė, kad G. Nausėda ketina inicijuoti pokyčius kelių sektoriuje ir pasiūlyti laipsniškai iki 2027 m. rajoninius kelius perduoti savivaldybėms. Pasak jo, taip pat būtų reikalingas ir didesnis finansavimas šiam sektoriui.

J. Niewierowiczius sakė, kad Prezidentūra taip pat siūlo įgalinti Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) laisviau organizuotis finansavimą. Galiausiai, Prezidentūros atstovas įvardijo ir trečią siūlymą, kurio dėka finansų srautai iš visų kelių sektoriaus rinkliavų keliautų į LAKD.

Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.