Kaip pranešė Prezidentūra, valstybių vadovai taip pat kalbėjosi apie Lietuvos ir Vokietijos dvišalio bendradarbiavimo, regiono saugumo ir gynybos klausimus, tolesnį atsaką į Rusijos agresiją Ukrainoje bei padėtį Vidurio Rytuose.

Prezidentas pasveikino Vokietiją dėl sprendimo pradėti karinės brigados dislokavimą Lietuvoje jau 2024 metais.

„Vokietijos sunkiosios brigados perkėlimas į Lietuvą yra kertinis žingsnis stiprinant NATO rytinio flango saugumą ir užtikrinant priešakinės gynybos pajėgumus. Užtikrinti visą brigados dislokavimui reikalingą infrastruktūrą yra prioritetinis Lietuvos Vyriausybės uždavinys – mes visi siekiame, kad tai taptų sėkmės istorija ir pavyzdžiu kitoms regiono valstybėms“, – susitikime sakė G. Nausėda.

Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, siekiant sustiprinti regiono saugumą. Šalyje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.

Vokietijos gynybos ministerija anksčiau lapkritį paskelbė, kad vokiečių brigados branduolį Lietuvoje turėtų sudaryti du tankų batalionai, o trečiąjį batalioną iš pradžių sudarys vokiečių vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.

Vokietijos sunkiosios brigados perkėlimas į Lietuvą yra kertinis žingsnis stiprinant NATO rytinio flango saugumą ir užtikrinant priešakinės gynybos pajėgumus.

„Kurį laiką mums, kaip žinote, niekaip nepavyko rasti to galutinio sprendimo, bet aš manau, kad čia viso politinio elito – ir Vokietijos politinio elito, ir Vokietijos kanclerio, ir Vokietijos prezidento indėlis yra tikrai labai apčiuopiamas. Dabar svarbiausia, ir tą aš pažymėjau, kad šie sprendimai būtų įgyvendinti kaip galima greičiau“, – prezidentūros išplatintame komentare sakė G. Nausėda.

Vilnius planuoja, kad didžioji karių dalis bus dislokuota 2026-aisiais.

G. Nausėda Berlyne pabrėžė, kad Lietuva sparčiai didina investicijas gynybai, kurios 2024 metais pasieks 2,71 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), ir siekia būti pilnai pasiruošusi Vokietijos brigados dislokavimui 2026 metais.

„Patikinau, kad Lietuva yra pasirengusi padaryti viską, kas nuo jos priklauso ir įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą pirmiausia karine to žodžio prasme iki 2026 metų imtinai. Taip, tai nėra paprastas dalykas, bet mes esame sutelkę ir politinę valią, ir visus resursus“, – po susitikimo kalbėjo prezidentas.

Jis teigė Vokietijos prezidento paprašęs, kad ir iš Vokietijos pusės „procesas tikrai vyktų koordinuotai“ ir projektas būtų įgyvendintas kaip galima greičiau.

Lietuvos ir Vokietijos vadovai taip pat aptarė tolesnį atsaką į Rusijos agresiją Ukrainoje.

G. Nausėda akcentavo, kad Vakarų valstybės privalo užtikrinti ir spartinti karinės paramos Ukrainai tiekimą, siekti agresorės Rusijos atsakomybės už agresijos ir karo nusikaltimus, plėsti sankcijas Rusijai, įtraukiant atominės energetikos, informacinių technologijų, lazerių pramonės srityse ir finansų sektoriuje veikiančias kompanijas ir finansines institucijas.

Jis pakvietė Franką-Walterį Steinmeierį 2024 metų pavasarį atvykti į Vilniuje vyksiantį Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimą.

„Trijų jūrų iniciatyva ne tik stiprina ekonominį regiono valstybių bendradarbiavimą, bet ir skatina infrastruktūros projektų vystymąsi, taip užtikrindama didesnį saugumą bei padėdama perorientuoti prekių ir paslaugų srautus iš Rytų ir Vakarų į Šiaurės ir Pietų kryptį“, – sakė G. Nausėda.

Berlyne Lietuvos vadovas šį vakarą Vokietijos Kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) kvietimu taip pat dalyvaus neformalioje diskusijoje dėl ES strateginės darbotvarkės.