Jo teigimu, šiame susitikime klausimai buvo užduodami ne siekiant konstruktyviai spręsti problemas, bet norinti pasirodyti viešumoje ir tęsti dar ankstesnę Seimo kadenciją prasidėjusį konservatorių ir „valstiečių“ konfliktą.

„Didelė dalis politinės veiklos yra dirbtinė dramaturgija pagal viešųjų ryšių scenarijus. Ir šiuo atveju matydamas įrašus ir išrašus, diskusijas ir epitetus, kurie buvo ten sakomi, manau, kad tai yra viešųjų ryšių performansas nei noras kažką išsiaiškinti ar nuspręsti. Mes tokiuose žanruose stengiamės nedalyvauti“, – „Žinių radijui“ sakė G. Paluckas.

Didelė dalis politinės veiklos yra dirbtinė dramaturgija pagal viešųjų ryšių scenarijus.

„Mes stengiamės išvengti eilinės kaktomušos tarp konservatorių ir valstiečių, nes matome, kad tos diskusijos yra nekonstruktyvios, persmelktos anksčiau susiformulavusių santykių asmeniškumų ir nuoskaudų“, – pridūrė jis.

Nepaisant išsakytos kritikos atsakymų iš A. Dulkio reikalavusiems „valstiečiams“, socialdemokratų lyderis pažymėjo, kad jo vedamos partijos frakcija ministrui klausimų taip pat turi ir artimiausiu metu juos ketina pateikti.  

„Mes esame paruošę savo klausimus, kuriuos nustatyta tvarka pateiksime ministrui ir palauksime atsakymų“, – sakė jis, pažymėdamas, kad socialdemokratams nerimą kelia vakcinavimo procesas. Su tuo susijusius klausimus ketvirtadienį A. Dulkiui uždavė ir „valstiečiai“.

„Mums nerimą kelia vakcinavimo procesas: tiek planavimas, tiek pasiruošimas, tiek įgyvendinimas“, – sakė G. Paluckas.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija ketvirtadienį pakvietė sveikatos apsaugos ministrą pakalbėti apie koronaviruso pandemijos valdymą bei iššūkius, kylančius skiepijant nuo COVID-19.

Mėginimas pratęsti D. Žalimo kadenciją

Seimui ketvirtadienį paskyrus du iš trijų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas sako, kad valdantieji buvo suinteresuoti, jog KT pirmininko Dainiaus Žalimo kadencija būtų pratęsta.

„Kaip visada vyksta didieji „pokiliminiai“ žaidimai. Tiek mėginimas pratęsti pono D. Žalimo egzistavimą KT, tiek vidinės valdančiosios koalicijos barniai ir stumdymasis, kas ką turi teikti ir kodėl teikia nesuderintą, bei mėginimai parodyti prezidentui savo vietą, nes vakar balsavimo rezultatai parodė, kad tik per plauką prezidento siūlyta kandidatūra praėjo. Vadinasi, tas balsavimas iš valdančiosios koalicijos buvo labai nestiprus. Taip, kad tas raumenų demonstravimas politikoje yra normalus ir įprastas dalykas, bet aš tikrai džiaugiuosi, kad kompetentingai stiprūs Konstitucijos specialistai dirbs KT. Dėl pono Kabišaičio yra visų aplinkybių derinys, kodėl jo kandidatūra Seime nebuvo palaikyta nei iš opozicijos, nei iš pozicijos“, – „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.

Kaip visada vyksta didieji „pokiliminiai“ žaidimai. Tiek mėginimas pratęsti pono D. Žalimo egzistavimą KT, tiek vidinės valdančiosios koalicijos barniai ir stumdymasis.

Pasak jo, Seimo nariams taip pat svarbu, kokios pasaulėžiūros teisėjas ateis į KT teismą.

„KT yra vertinami ne tik profesiniai, teisiniai kandidatų aspektai, bet ir pasaulėžiūriniai aspektai. Kiek asmuo savyje turi to tradicionalizmo, konservatyvumo, o gal demokratinio liberalizmo ir panašių dalykų. Labai dažnai KT nagrinėjant bylas pasisakoma ne tik dėl Konstitucijos raidės, bet ir dvasios. Pavyzdžiui, kalbant apie šeimos sampratą. Tai tos interpretacijos labai dažnai priklauso nuo KT pasaulėžiūrinės sudėties. Dėl šios priežasties ir vyksta didieji politiniai stumdymaisi, norint matyti didesnę persvarą vienokių ar kitokių pažiūrų teisėjų“, – sakė LSDP lyderis G. Paluckas.

ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį palaikė Giedrės Lastauskienės bei Algio Norkūno kandidatūras į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tuo metu Andriaus Kabišaičio KT teisėju Seimas nepaskyrė.

Tuo metu pavasarį Seimas atmetė visus tris teiktus kandidatus į KT teisėjus. Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, teisėjo Gedimino Mesonio ir teisėjo Vyto Miliaus kadencija baigėsi 2020 metų kovo 19 dieną.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Vytautas Landsbergis, O. Posaškovos / Seimo kanceliarijos nuotr.

To paties galėtų reikalauti ir A. Paulauskas

G. Paluckas, komentuodamas Sausio 13-osios minėjimo išvakarėse kilusią diskusiją dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio statuso, teigia, kad profesoriaus prilyginimas valstybės vadovui turėtų pasekmių. Pasak jo, V. Landsbergiui suteikus prezidento statusą, to paties galėtų reikalauti ir Artūras Paulauskas, kuris ėjo laikinojo prezidento pareigas, kai iš valstybės vadovo pareigų buvo pašalintas šiurkščiai Konstituciją pažeidęs Rolandas Paksas.

Socialdemokratas sako esąs įsitikinęs, kad Seimo rezoliucijos ar deklaracijos, kuriose minimas V. Landsbergis kaip faktinis valstybės vadovas, gali sukelti tokių pasekmių.

„Bet kokios Seimo deklaracijos ar panašaus pobūdžio dokumentai sukelia ir tam tikrų teisinių pasekmių. Todėl dokumentai, kur yra paminima, jog ponas Landsbergis buvo faktinis valstybės vadovas – tai iš esmės yra pirmas ar antras žingsnis tam tikro prezidentinio statuso link su visomis iš to išplaukiančiomis aplinkybėmis“, – „Žinių radijui“ sakė G. Paluckas, pažymėdamas, kad, jo požiūriu, tai nebūtų teisinga.

Deja, tuo metu galiojo toks teisinis reguliavimas, jog ponas Landsbergis nebuvo prezidentu.

„Tai nebūtų teisinga, nes nepaisant to, kad ponas Landsbergis ir buvo faktiškai valstybės vadovas ir atliko tas pareigas, tačiau, deja, tuo metu galiojo toks teisinis reguliavimas, jog ponas Landsbergis nebuvo prezidentu. Nes jei mes tokią traktuotę pradėsime plėsti – tuomet ir ponas Paulauskas buvo prezidentu ar faktiniu valstybės vadovu nušalinus poną Paksą“, – sakė socialdemokratas.

Seimas Sausio 13-osios išvakarėse priėmė rezoliuciją „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“. Nepaisant to, kad dokumentas buvo priimtas, jo projektas sukėlė nemažų diskusijų Seime. Opozicija piktinosi, kad rezoliucijos projekto tekste pažymima, jog „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“. Jų teigimu, tokiu įrašu tarsi kuriamas pagrindas kelti V. Landsbergio statuso klausimą. Po kilusių ginčų, rezoliucijos iniciatoriams teko keisti daugiausiai aistrų sukėlusį sakinį. Priimtoje rezoliucijoje įrašyta, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis“.