- Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarstymai apie visuotinio šaukimo įgyvendinimą neišvengiamai atveda į diskusiją apie mokesčius.
„Man atrodo, kad reikėtų vis dėlto kalbėti, turint mintyje ir nacionalinės divizijos kūrimą, ne šiaip apie mistinį 3 proc. BVP skyrimą krašto saugumui ir gynybai, bet apie tai, iš kur tas pusė procentinio punkto turėtų ateiti ir, mano supratimu, tai neišvengiamai veda į diskusiją apie mokesčius“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Visos sąskaitos valstybės yra apmokamos tik vienu būdu – per mokesčius. Jeigu mokesčiai nekeičiami, tai tada reikia kažkokių kitų dalykų atsisakyti prioritetizuojant krašto apsaugą“, – pridūrė premjerė.
Diskusijos dėl gynybos stiprinimo tarp politikų įsisiūbuoja Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai šiemet nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.
Paklausta, ar pritaria visuotiniam šaukimui. I. Šimonytė priminė, kad partijų susitarime dėl gynybos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pasisakė už tai.
Premjerės teigimu, susitarimą pasirašiusios politinės jėgos skeptiškai žiūrėjo į visuotinio šaukimo idėją, tačiau „dabar to skepsio yra likę mažiau.“
„Krašto apsaugos ministerija maždaug yra įvertinusi tą galutinį tašką, tai yra, kiek reikėtų lėšų, kad paruoštų karininkus, infrastruktūrą, kad maksimalus šauktinių skaičius galėtų tarnauti“, – sakė ji.
Pasak jos, šiuo metu svarbu rasti sutarimą tarp partijų ir įsivertinti, kiek kasmet prireiktų papildomų lėšų visuotinio šaukimo įgyvendinimui.
„(...) Sutarus dėl laikotarpio ir finansų beliks sutarti dėl to, kas ir kaip pasidalins sąskaitą“, – kalbėjo premjerė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį sakė, kad artimiausiu metu žada surengti partijų lyderių pasitarimą dėl visuotinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą įvedimo.
Lietuvos Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams. Kaip BNS anksčiau yra sakęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, siūlomi pokyčiai sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę.
G. Landsbergis šią pertvarką vadino geru žingsniu praeičiai, tačiau nepakankamu dabartinei situacijai.
Dėl šių pokyčių dar turės apsispręsti Seimas.
A. Anušausko teigimu, jeigu šauktinių skaičius per metus siektų iki 5 tūkst., užtektų esamų kariuomenės resursų juos parengti, todėl tai nereikalautų didelio papildomo finansavimo. Tačiau didinant karių skaičių ir įgyvendinant visuotinį šaukimą, reikėtų kurti naujus karinius vienetus.
Ministro duomenimis, norint į karo tarnybą per metus pašaukti iki 7 tūkst. jaunuolių, reikia sukurti keturis papildomus batalionus, o reikiamai infrastruktūrai, ginkluotei, įrangai per penkerius metus reikėtų skirti apie 500 mln. eurų.
Visiškas visuotinio šaukimo įgyvendinimas, pasak Krašto apsaugos ministerijos, užtruktų ne mažiau kaip šešerius metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys NATO viršūnių susitikime pristatys pajėgumų vystymo planą
Baltijos valstybės kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pristatys pajėgumų vystymo planą, sako Lietuvos ir Estijos prezidentai. ...
-
G. Nausėda: Estijos premjerės tapimas ES užsienio politikos įgaliotine – visų mūsų sėkmė5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas Estijos premjerę Kala Kallas skirti naująja Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotine leis ne tik atstovauti „baltiškąjį naratyvą“ dėl karo Ukrainoje, bet ir ieškoti...
-
G. Landsbergis: V. Putinas nusprendė hospitalizuoti dar vieną politinį kalinį7
Pasirodžius informacijai, kad Kremliaus kritikas Vladimiras Kara-Murza buvo perkeltas į kalėjimo ligoninę, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė „hospitalizuoti dar vieną ...
-
Apie Europos politikų paramą G. Landsbergio kandidatūrai į EK: labai miela3
Lietuvoje vis dar vykstant diskusijoms, kas galėtų tapti kandidatu į Europos Komisiją (EK), Prezidentūra nesureikšmina užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui reiškiamos Europos politikų paramos. Pasak šalies vadovo vyri...
-
V. Bakas: tai būtų lyg kova su vėjo malūnais2
Regionų administraciniam teismui atsisakius priimti nagrinėti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos narių skundą, šiai komisijai vadovavęs Vytautas Bakas neketina pakartotinai skųsti Se...
-
G. Nausėda: kiekvienas turime pareigą prisidėti kuriant stipresnę Lietuvą11
Lietuvoje minint Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia kiekvieno Lietuvos piliečio pareigą puoselėti valstybingumą, išlikti vieningiems geopolitinių iššūkių akivaizdoje. ...
-
Valstybės apdovanojimai – užsienio pareigūnams, Dainų šventės kūrėjams3
Šeštadienį Valstybės dienos proga prezidentas Gitanas Nausėda beveik 80 Lietuvos ir užsienio piliečių apdovanojo valstybės ordinais ir medaliais. ...
-
Šalies vadovai: švęskime Valstybę!21
Šalies vadovai sveikina Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dienos – Valstybės dienos – proga ir visus šalies žmones kviečia švęsti Valstybę. ...
-
Rinkimuose dalyvauti T. Gailių pakvietusi V. Čmilytė-Nielsen: priimtina jo principinga laikysena4
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjui Tomui Gailiui pasiūliusi su partija kandidatuoti į Seimą, nes jai yra priimtina ilgamečio pareigūno principinga laikysena ir nesi...
-
G. Landsbergis apie V. Orbano vizitą į Maskvą: antrankiai, o ne rankų paspaudimai35
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kritiškas Vengrijos premjero Viktoro Orbano vizito į Maskvą atžvilgiu. ...