- Indrė Kaminckaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandieniame technologijų pasaulyje karas iš sausumos, jūros ir oro persikelia į virtualią erdvę. Informacinis karas – efektyvus ir reikalaujantis kur kas mažiau išlaidų nei tradicinės karo formos. Kaip teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Planavimo ir analizės specialistas Karolis Zikaras, kariauti kinetinėmis priemonėmis šiais laikais yra pernelyg brangu.
"Mus lengviau dezinformuoti, o ne informuoti", – apie žiniasklaidoje slypinčius pavojus kalba K.Zikaras.
– Kaip suformuluotumėte, kas yra propaganda?
– Propaganda pavadinčiau psichologinių operacijų specialistų kuriamą informaciją, kurios tikslas – pakeisti tam tikrų grupių elgseną. Kitaip tariant, priversti žmones elgtis kitaip, nei jie įpratę. Tarkime, balsuoti už tam tikrą partiją, remti ne savo, o svetimą valstybę – tai ir yra karinės-politinės propagandos tikslas. Ji vienas iš pagrindinių ginklų informaciniame kare.
– Kuo karas informacinėje erdvėje yra pranašesnis?
– Informaciniu karu galima palaužti žmonių valią priešintis. Jei pavyksta tai padaryti, jie ginklu nebegina savo šalies, o karo grobis užkariautojams yra didesnis. Okupantams atitenka nesugriauta šalis su gera infrastruktūra, neišnaudotais resursais. Aukų skaičius mažesnis, o požiūris į okupantą – ne toks neigiamas.
– Kokias dažniausias tikslinės auditorijos grupes, į kurias nukreipiama Rusijos propaganda, pastebėjote?
– Propaganda yra efektyvi tik tada, kai yra nutaikyta į konkrečią auditoriją, nes visi žmonės skirtingai suvokia pasaulį. Tos grupės yra labai įvairios. Tai gali būti socialiniu požiūriu išskiriami žmonės, pavyzdžiui, atsižvelgiant į pajamas. Dažnai pasinaudojama tuo, kad valdžia nepakankamai rūpinasi mažai uždirbančiais žmonėmis. Skirstoma ir pagal kultūrinius pomėgius ar etninę priklausomybę. Turbūt labiausiai stengiamasi paveikti etnines bendrijas – kitų tautybių žmones, kurie yra Lietuvos piliečiai. O detalizuoti, kurios socialinės grupės yra labiausiai paveikiamos, gan sudėtinga.
– Esate minėjęs, kad geriausia propaganda yra ne argumentais pagrįsta, bet paveikianti jausmus. Kokiais būdais propagandos tikslais yra skverbiamasi iki žmonių jausmų?
– Per gražią muziką, jausmingas filmų scenas. Žiūrėdami emocionalius filmus apie meilę ar netektį, žmonės susijaudina. Būtent tuo momentu, kai asmuo yra emociškai pažeidžiamas, galima jam nusiųsti žinutę, kuri patektų į pasąmonę. Neretai pasinaudojama ir istorijos faktais. Lietuvius emociškai veikia mūsų praeitis. Yra istorijos, kuriomis didžiuojamės, kitų gėdijamės. Tuo irgi yra žaidžiama siekiant to paties tikslo – pakeisti žmonių elgseną. Priešiškais tikslais pasinaudojama patriotiniais jausmais. Tarkime, vienas iš Lietuvos saugumo garantų yra narystė ES ir NATO. Bandant įrodyti, kad narystė šiose organizacijose neva varžo mūsų valstybės suverenitetą, ardomajai veiklai išnaudojami ir patriotiškai nusiteikę asmenys. Šis būdas yra bene dažniausiai taikomas.
– Kokia Rusijos skleidžiamos propagandos siunčiama žinutė Lietuvai ir koks viešai formuojamas mūsų tautos įvaizdis?
– Lietuvos žmonėms pirmiausia bandoma pasakyti, kad orientacija į Vakarus – blogas pasirinkimas. Stengiamasi įtikinti, kad atsigręžimas į Rytus Lietuvai būtų kur kas naudingiau, nes Vakarai – agresyvus blogis, griaunantis mūsų tradicinę gyvenseną. Tačiau kas labiau sužalojo mūsų visuomenę – makdonaldai ar kolūkiai ir tremtys? Žinoma, masinė vakarietiška kultūra nėra absoliutus gėris, bet manau, kad Rytų politika – kur kas žalingesnė, nes realybėje ji daug agresyvesnė, nei oficialiai traktuojama.
Bandoma skatinti lietuvių nepasitikėjimą savo valstybe. Stengiamasi įrodyti, kad per visą istoriją buvome nevykėliai – savarankiškai nesugebėjome nė vieno mūšio laimėti, o mūsų kultūra – nieko verta, nes viską, kas gerai, pasisavinome iš Rusijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: daugiau priešų batai niekada nemindys Lietuvos žemės21
Šventinės salvės, iškilminga rikiuotė ir palaikymas Ukrainai – Lietuvoje paminėta kariuomenės diena. Karius ir žiūrovus sveikinęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė – virš Lietuvos kybant „tamsaus pavojaus i&...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
R. Motuzas nemano, kad K. Budriui reikėtų taikyti „atšalimo“ laikotarpį
Naujasis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas nesutinka su opozicijos teiginiais, esą į užsienio reikalų ministro postą kandidatuojančiam prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui turėtų būti taikomas &bdq...
-
EP paskirta P. Gražulio neliečiamybės klausimo pranešėja, pristatymas gali įvykti kitąmet4
Europos Parlamente (EP) paskirta pranešėja europarlamentaro Petro Gražulio neliečiamybės klausimui, jo pristatymas gali įvykti kitąmet. ...
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūnių susiti...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus8
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius159
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams22
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos11
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...