Išsiskyrė partijų nuomonės, kada galėtų būti įvestas visuotinis šaukimas

Į Seimą kandidatuojančios politinės partijos nesutaria, kada Lietuvoje galėtų būti įvestas visuotinis šaukimas.

Nors dauguma partijų mato galimybę tą padaryti dar iki 2030 metų, atsiranda politinių jėgų sakančių, kad pasiruošimas užtruks ilgiau.

„Kuo daugiau turime pasirengusių žmonių ginti arba karo padėtyje atlikti tam tikras kitas, susijusias, funkcijas, tuo yra visiems geriau. Ir tikrai nemanau, kad tai yra tabu. Bet pradžioje mes turime įgyvendinti tai, dėl ko jau dabar esame susitarę“, – pirmadienį vykusių TV3 debatų metu kalbėjo konservatorių sąrašo vedlė Ingrida Šimonytė.

Pasak premjerės, Lietuva visuotinį šaukimą būtų pasiruošusi įgyvendinti dar 2028–2029 metais.

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąraše esanti Dovilė Šakalienė kritikavo dabartinių valdančiųjų Vyriausybę ir tikino, jog per artimiausius ketverius metus nėra galimybės grąžinti visuotinį šaukimą.

„Jeigu kalbame apie visuotinį šaukimą, tai turėtume labai realistiškai pasižiūrėti, kad per pastaruosius ketverius metus nei infrastruktūros, nei personalo – kalbam konkrečiai apie instruktorius – problemos nėra išspręstos. Aš galvoju, kad čia yra vienas iš tų dalykų, kuris labai gražiai skamba, bet vis dėlto įgyvendinimo prasme, kai kalbame apie mūsų resursus ir apie kitus prioritetus, ir apie galimybes įgyvendinti – tai lygiai tokia pati situacija, kaip pastačius vieną stotelę krauti elektromobiliams, pasakyti, kad nuo šiol Lietuvoje važinės tik elektromobiliai“, – dėstė D. Šakalienė.

„Tokių galimybių šiandien dienai tiesiog nėra (...) Mano atsakymas – kad ne per artimiausius ketverius metus“, – akcentavo ji.

Mes matome ir kitus prioritetus – brigada, oro gynyba, nacionalinė divizija ir visuotinis šaukimas.

Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašo lyderis Saulius Skvernelis svarstė, kad visuotinis šaukimas galėtų būti kitos Vyriausybės ambicija.

„Pirmiausiai klausimas yra infrastruktūra ir personalas, nes pašaukti galima daug, bet jeigu neturėsime nei poligonų, nei ginkluotės, nei aprangos, nei instruktorių – tai naudos iš jų nebus“, – svarstė S. Skvernelis.

„(...) Mes matome ir kitus prioritetus – brigada, oro gynyba, nacionalinė divizija ir visuotinis šaukimas. Manau, tai bus kitos Vyriausybės ambicija“, – pabrėžė ekspremjeras.

Visgi, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąraše (LVŽS) esantis Dainius Gaižauskas tikino, jog pasiruošimas visuotiniam šaukimui gali užtrukti ir ilgiau nei iki 2030 m.

„Iki 2030 m. visuotinio šaukimo net diskutuoti negalime, nes esame susiplanavę labai aiškias užduotis. (...) Visuotiniam šaukimui reikėtų 550 mln. (eurų – ELTA). Jeigu su moterimis – trigubintųsi viskas“, – dėstė D. Gaižauskas.

Parlamentaras svarstė, kad karinį pasirengimą jau nuo kitų metų būtų galima įdiegti aukštosiose mokyklose bei paskutinėse gimnazinėse klasėse.

Apie galimybę karinį ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose pradėti dar nuo kitų metų užsiminė ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

„2030 m. yra tas laiko tarpas, kur valstybė gali pasiruošti. Mes turime susitarti dėl jaunimo motyvacijos ir investavimo į jį ir mes turime pradėti kalbėti apie mokyklose vadinamąjį civilinį ugdymą arba karinį mokymą, kad žmogus suvoktų, kaip reikia ginti valstybę“, – debatuose kalbėjo R. Žemaitaitis.

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dėstė, jog visuotinį šaukimą pradėti dar iki 2030 m. – yra realu.

„Iki 2030-ųjų m., kaip ir yra nuspręsta, tikrai įmanoma įgyvendinti. Žinoma, reikia įsiklausyti ir į kariuomenės poreikį, ir investuoti į infrastruktūrą, instruktorius. Suprantama, ir apie merginų šaukimą mes galime kalbėti ateityje – vėlgi, atsižvelgdami į poreikį, kas yra tikrai labai svarbu – kad sistema yra aiški, kad būtų aišku, kokio amžiaus jaunuoliai yra kviečiami“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tai yra realu ir tikrai nereikia kelti panikos, kad mes niekam nepasirengę, nes tai yra tiesiog netiesa“, – reaguodama į oponentų pasisakymus akcentavo Seimo pirmininkė.

Šių metų liepą Seimas patvirtino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuotus kariuomenės struktūros pakeitimams, kuriais kuriama pėstininkų divizija su tankų batalionu bei didinamas šauktinių skaičius. Nuo kitų metų pradžios tarnauti šaukiamųjų jaunuolių skaičius palaipsniui augs ir nuo 2027 m. ribiniai skaičiai sieks nuo 4240 iki 7040 vaikinų. KAM vertinimu, ilgainiui tai sudarys sąlygas pereiti prie visuotinio šaukimo.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Cha

Cha portretas
o kam čia ką šaukti?? atitrtaukti nuo šeimų, nuo darbo rinkos, nuo mokslų normalius žmones? yra gi armijos kalinių. Ir personalas vietoj, ir patalpos - per dienas ten tegul moko karinių veiksmų ir paskui pirmyn į karą pirmose gretose. Ir naudos būtų iš jų, veltui nesėdėtų, ir apsivalytume...

to psd yra bet jis niekaip nesusijes su gydimu

to psd yra bet jis niekaip nesusijes su gydimu portretas
norėtum kalėjiman:))) ten tik Lietuvos elitas sėdi -viskas nemokamai, viskas paduota. Lietuvoj gerai gyvena tik pašalpiniai pijokai, vaivorykštiniai ir kaliniai.

algis

algis portretas
Kas uz ta Lietuva ir tos seimo setonus, galetu eiti ginti Lietuvos.. Šetonai viska išvohė is žmoniū.. ir jie tikisi kad Lietuvos vyrai eitu ginti Lietuvos.. neimanoma…. Lansbergius ir ta vyra Šimoni…. i pirmas gretas…
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių