Taip jis kalbėjo valdančiajai „Nemuno aušrai“ siūlant išslaptinti dalį prisipažinusių bendradarbių.

„Šiuo atveju, manau, kad reikės įvertinti daug dalykų ir, pirmiausia, vienas iš, tai pasitikėjimas valstybe. Valstybė davė pažadą žmonėms, kurie prieš 35 metus atėjo ir sąžiningai prisipažino, ką buvo pridirbę sovietmečiu (kad informacija apie juos bus įslaptinta – BNS)“, – Žinių radijui antradienį sakė F. Jansonas.

R. Žemaitaitis praėjusią savaitę savo paskyroje „Facebook“ pranešė parengęs įstatymo pataisas, kad būtų išslaptinti nepriklausomos Lietuvos pareigūnams prisipažinę su sovietų saugumu bendradarbiavę valstybės politikai, pareigūnai, tarnautojai, teisėjai, kariai, žvalgybos pareigūnai, valstybės įstaigų ir įmonių vadovai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, politinių partijų nariai.

2000-ųjų vasario 1-ąją įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tuomet prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų, tai yra kol baigs galioti jų byloms suteikta slaptumo žyma.

Artėjant tam terminui 2015 metų birželį Seimas priėmė pataisą, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus.

„Kiekvienas Seimo sprendimas, ar buvo 2015, ar 1999 metais, jis priimamas valstybės vardu. Nėra taip, kad susirinko 141 žmogus iš gatvės ir priėmė, ką norėjo“, – kalbėjo prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.

Jeigu mes norime tenkinti savo smalsumą, rizikuodami pasitikėjimu valstybe, galime apie tai svarstyti.

Pasak jo, svarbu atsakyti į klausimą, ar prisipažinę KGB bendradarbiai šiuo metu kelia kokį nors pavojų, kad būtų verti paviešinimo.

„Tik vardan smalsumo sužinoti, kas buvo stukačius? Faina, visi esame smalsūs, visi norėtume sužinoti, bet šiuo atveju kalbame apie valstybę ir tie žmonės, absoliuti dauguma jų yra pensinio amžiaus arba dar vyresni, dauguma visiškai nedalyvauja valstybės gyvenime“, – sakė F. Jansonas.

„Jeigu mes norime tenkinti savo smalsumą, rizikuodami pasitikėjimu valstybe, galime apie tai svarstyti“, – pridūrė jis.

Anot patarėjo, paviešindama sąrašus valstybė nubaustų tuos, kurie nusprendė savanoriškai prisipažinti bendradarbiavę su sovietų saugumu, o tai darę ir neprisipažinę asmenys tebeliktų nežinomi.

Ir dabar galiojanti įstatymo norma negarantuoja absoliutaus slaptumo buvusiems KGB bendradarbiams.

Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.

Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Seime buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nebuvo pritarta.