- Gailė Jaruševičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vėlų ketvirtadienio vakarą buvo paskelbta naujosios valdančiosios koalicijos sutarties programa, kurioje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija išdėstė savo ateinančios kadencijos prioritetinius darbus ir tikslus.
Dokumentas, kaip ir buvo tikėtasi, sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, nes, vos tik pasibaigus antrajam rinkimų turui, viešoje erdvėje kilo diskusijos dėl to, kurios centro dešinės partijos interesai susitarimo projekte bus labiausiai atliepti. Nors, įvertinę dokumentą, politologai pripažįsta, kad susitarimo projekte labiausiai dominuoja konservatorių siekiai, tačiau kartu akcentuoja – liberalios partijos koalicijos derybose neliko nuskriaustos.
Liberalios partijos koalicijos sutartimi turėtų būti patenkintos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pripažįsta, kad paviešintas koalicijos sutarties projektas palankiausias konservatoriams. Politologas savo mintį argumentuoja tuo, kad konservatorių partijai artimiausios nuostatos atsispindi tarp koalicijos tikslų, dėl kurių jau atrastas bendras sutarimas. Visgi profesorius akcentuoja, kad tokia tendencija yra natūrali, nes TS-LKD yra didžioji koalicijos partnerė.
„Natūralu būtų tikėtis, kad konservatorių nuostatos turėtų būti labiausiai atspindėtos sutartyje. Turbūt jų pozicija ir yra aiškiausia būtent toje dokumento dalyje, dėl kurios jau gana aiškiai sutarta. Kita vertus, (sutarties – ELTA) punktuose, dėl kurių dar nėra sutarimo, man pasirodė, kad ten yra daugiau dalykų, kurie svarbūs liberalams, ir šiek tiek mažiau dalykų, kurie svarbūs konservatoriams“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.
„Šiuo atveju konservatoriai jau iš anksto daugiau mažiau užfiksuoja tai, ką jie nori padaryti ir tikrai padarys, liberalai tam nesipriešina“, – pridūrė profesorius, atkreipdamas dėmesį, kad nemaža dalis liberalų darbotvarkės nuostatų patenka į koalicijos partneriams aktualių klausimų sąrašą, dėl kurių sutarimas nebūtinai bus atrastas.
Visgi T. Janeliūnas yra įsitikinęs, kad šiame etape liberalų esminis siekis ir buvo sutartyje užfiksuoti jų tikslus ir ketinimus. Pasak politologo, liberalios partijos šį tikslą įgyvendino ganėtinai sėkmingai.
„Tikrai buvo galima tikėtis, kad kategoriškai bus atmesta nuostata dėl tos pačios lyties ar lyčiai neutralios partnerystės sudarymo, nes konservatoriams tai tikrai yra vertybiškai nelabai priimtinas dalykas. Bet konservatoriai vis dėlto priima net ir tokias nuostatas, kaip potencialiai galimas priimti“, – sakė ekspertas.
Pasak jo, liberalioms partijoms aktualių vertybinių klausimų įtraukimas į susitarimą jau reiškia, kad konservatoriai iš principo neatmeta daugiau diskusijų keliančių klausimų ir yra nusiteikę „toliau dirbti, kalbėtis, potencialiai galbūt net įtikinti savo frakcijos radikaliausius narius, kad gali būti toks sprendimas priimtas“.
„Niekas negarantuoja, kad bus priimti konkretūs sprendimai, tikrai gali būti, kad atėjus laikui Seime tos daugumos nesusidarys. Bet aš manau, kad pats dokumento žanras – koalicinė sutartis – reiškia ne konkretų įsipareigojimą, bet iš esmės koalicijos veikimo būdą. O koalicijos veikimo būdas nurodo, kad bus bandoma ieškoti kompromisų net ir sudėtingais klausimais“, – atkreipė dėmesį jis.
T. Janeliūnas akcentuoja, kad konservatorių dominavimas pasireikštų tuo atveju, jeigu apie liberalioms partijoms svarbius vertybinius principus koalicijos sutartyje apskritai nebūtų užsiminta. Visgi profesorius teigia, kad kol kas TS-LKD pavyko parodyti, jog konservatorių vadovybei svarbu atsižvelgti ir į mažesnių koalicijos partnerių norus.
Profesorius taip pat įsitikinęs, kad koalicijos sutartyje įsipareigoti įgyvendinti klausimus, dėl kurių nėra šimtaprocentinio sutarimo, – neracionalu. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pažadas koalicinėje sutartyje yra labai retas dalykas.
„Dabartinis variantas yra sąžiningas. Nefiksuoti kažkokio pažado, kurio galbūt nebus įmanoma įvykdyti, bet fiksuoti patį ketinimą, taip pat užfiksavus ir galimą rizikos variantą, kad nebūtinai bus pasiektas tas teigiamas sprendimas“, – sakė T. Janeliūnas.
Galios pasiskirstymas labiau atsiskleis dalinantis postus
Savo ruožtu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja profesorė Jūratė Novagrockienė akcentuoja susitarimo projekte partijų galios disbalanso nepastebinti. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad į koalicijos susitarimo projektą įtraukti ir koalicijos viduje kontraversiškai palaikomi klausimai.
„Netgi skausmingesni klausimai, kurie atrodė, kad bus labai prieštaringai vertinami pačių konservatorių, jie irgi yra įtraukti į šį susitarimą. Kitaip tariant, negaliu pasakyti, kad sutartis būtų kažkam daugiau ar mažiau naudinga“, – Eltai teigė J. Novagrockienė.
Ji akcentuoja, kad galios pasiskirstymas tarp partijų labiau turėtų atsiskleisti tada, kai prasidės derybos dėl konkrečių politinių postų.
„Tai labiau pasimatys, kai prasidės derybos dėl konkrečių pareigybių, kai bus deramasi dėl ministrų postų, gal viceministrų, Seimo vadovavimo ir t. t. Nes šiuo metu tai iš tikrųjų visiškai užslėpta paslapties šydu“, – sakė politologė.
J. Novagrockienė, kalbėdama apie sutarties projekte įrašytus klausimus, ypatingai svarbius koalicijos partneriams, atkreipia dėmesį, kad kol kas dar neaišku, kiek iš jų atsidurs Vyriausybės programoje.
„Mes pamatysime, kiek iš jų įgis arba neįgis svorio, kai bus ruošiama Vyriausybės programa. (...) Visgi partnerystė arba narkotikų dekriminalizavimas yra Seimo klausimai ir kaip pasiseks tai įgyvendinti priklausys nuo to, ar Seimas tam pritars ar nepritars“, – akcentavo politologė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VRK tvirtins galutinius Seimo rinkimų rezultatus
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį tvirtins galutinius Seimo rinkimų rezultatus. ...
-
V. Blinkevičiūtei ir G. Landsbergiui žadant atsisakyti mandato, durys į Seimą atsivertų kitiems2
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus apie ketinimus atsisakyti parlamentaro mandato, ...
-
Seimas žada turėti nuolatinį atstovą Ukrainoje: idėją dėl Vokietijos palaikė, tačiau nutarė atidėti6
Parlamento valdyba nutarė įsteigti nuolatinių Seimo atstovų Ukrainoje ir Vokietijoje pareigybes. ...
-
Naujame Seime dirbs 39 moterys14
Lapkričio viduryje kadenciją pradėsiančiame Seime, kurį sudaro 141 tautos atstovas, dirbs 39 moterys. Naujame parlamente jos sudarys 27 proc. visų Seimo narių. ...
-
Paštu atkeliavę balsai rezultato nepakeitė, užsienio lietuviai išrinko D. Asanavičiūtę16
Į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sistemą suvedus visus paštu gautus balsus, Seimo rinkimų rezultatai nepakito – Pasaulio lietuvių apygardoje mandatą iškovojo konservatorė Dalia Asanavičiūtė. ...
-
Baigus skaičiuoti užsienio lietuvių balsus, paaiškės A. Armonaitės likimas20
Į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sistemą suvedus visus paštu gautus užsienio lietuvių balsus, šeštadienį paaiškės Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės likimas. ...
-
Netektis: mirė politikas A. Matulevičius33
Eidamas 77-uosius metus mirė buvęs Seimo narys, ekonomistas Algimantas Matulevičius. ...
-
I. Šimonytė nenusprendė, ar sieks TS-LKD pirmininkės posto: noriu pamatyti, kiek skyrių mane kels15
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia dėl siekio pirmininkauti konservatorių partijai apsispręs po to, kai skyriai iškels savo siūlomas kandidatūras. ...
-
G. Paluckas: kitą savaitę bus aiškus ministerijų pasidalinimas tarp valdančiųjų partijų14
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į premjero postą Gintautas Paluckas sako, kad kitą savaitę bus aišku, kaip būsimosios koalicijos partnerės pasidalina ministrų portfelius. ...
-
I. Šimonytė sukritikavo G. Palucko kandidatūrą: teistas78
Premjerė Ingrida Šimonytė atkreipia dėmesį, kad Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) į ministro pirmininko pareigas siūlomas Gintautas Paluckas turi per mažą darbo patirtį vykdomojoje valdžioje. Politikė pripa...