- Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šią savaitę Seimo valdantieji planuoja patvirtinti ne tik pensijų ir mokesčių pertvarką, bet ir naują tvarką, pagal kurią valstybės pinigai skirstomi politinėms partijoms.
Seimo opozicija teigia, kad dėl to dotacija valdantiesiems valstiečiams ir žaliesiems iš biudžeto kitais metais padidėtų 0,5 mln. eurų, o dabar nieko negaunantys jų partneriai valdžioje darbo socialdemokratai gautų 300 tūkst. Valdantieji atrėžia, kad jų tikslai kiti.
Dabar valstybės pinigai skiriami tik toms partijoms, kurios dalyvavo rinkimuose, o padalijami pagal rinkėjų balsų skaičių.
Gedimino Kirkilo vadovaujama nauja socialdemokratų darbo partija (LSDDP) rinkimuose nedalyvavo – valdžioje liko atskilusi nuo opozicijon pasitraukusios socialdemokratų partijos (LSDP), todėl pagal dabartinę tvarką valstybės biudžeto dotacija jai nepriklauso.
Tačiau G. Kirkilo vadovaujami darbo socialdemokratai pateikė įstatymo pakeitimą, pagal kurį pinigai būtų partijoms skirstomi kitaip – pagal seime ir savivaldybėse turimų atstovų skaičių. Jei Seimas pakeitimams pritars, LSDDP jau kitais metais valstybės dotaciją gaus. Siūlymą remia ir jų partneriai valdžioje – valstiečiai žalieji.
„Pagal naują pateiktą formulę, kurią Ramūnas Karbauskis kartu su G. Kirkilu pateikė, 2 partijos gauna didžiausią naudą – tai valstiečiai, kurių finansavimas augtų daugiau kaip 0,5 mln. eurų kasmet, socdarbiečiams – daugiau kaip 300 tūkst. eurų kasmet. Kadangi nauji pinigai nėra numatyti biudžete, tai reiškia, kad tie pinigai turėtų būti paimti iš kitų partijų“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Vertinu kaip visišką politinės korupcijos atvejį, nes akivaizdu kad šitas siūlymas ir svarstymas tokia didele skuba yra tiesiogiai susijęs su galima ar negalima vienos iš frakcijų parama vyriausybės siūlomiems mokesčių ir pensijų įstatymų pakeitimams.
„Partijos privalo dalyvauti rinkimuose, kad galėtų gauti finansavimą. Pasirodo, G. Kirkilo partijai padaroma išimtis, kad nedalyvavo dar jokiuose rinkimuose, bet finansavimą gautų. Na ir sudėlioja taip, kad Europos Parlamento rinkimai visiškai nereikšmingi, jų metu gauti balsai neskaičiuojami, nes, matot, G. Kirkilo partija nedalyvavo. Tai tada sumenksta opozicinių partijų turėtų balsų skaičius, kitaip sakant, iš opozicinių partijų ir atiduodama valdantiesiems valstiečiams. Ir tuščioje vietoje pradedama finansuoti G. Kirkilo partija. Nenoriu išsireiškinėti, bet sukčiai – mažiausiai, manipuliatoriai ir taip toliau“, – piktinosi Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
G. Kirkilas aiškina pateikęs partijų finansavimo tvarką, galiojančią daugelyje Europos Sąjungos šalių, ir pabrėžia, kad pagal ją biudžeto pinigų gautų 17 partijų, kai dabar gauna 7. Bet nepaneigia, kad ji naudinga ir jo vadovaujamai LSDDP.
„Manau, kad ir mums svarbu – aiškus reikalas. Ką jūs norit, kad partijos dalyvautų rinkimuose su neskaidriu finansavimu? Aš nemanau, kad žurnalistai to siektų?“, – kalbėjo LSDDP pirmininkas.
Paklaustas, ar etiška keisti tvarką ne kitam Seimui, ne kitiems rinkimams, o sau, G. Kirkilas atsakė: „Mes taip galvojame, tokį variantą pasiūlėm, o etiką tegu visi kiti vertina. Aš manau, kad skaidrumas svarbiausia“.
Jokių problemų savo partijai pasididinti finansavimą iš valstybės biudžeto nemato ir valstiečių žaliųjų lyderis.
„Mes neskaičiavom, matyt konservatoriai tuo užsiiminėja, kad viską skaičiuoja. Nežiūrim į tą klausimą, kaip į sprendimą, kam dabar geriau. Po vienų rinkimų gali būti vieniems geriau, po kitų – kitiems. Čia siūloma iš principo pakeisti tvarką, kad pinigai partijoms finansuoti iš valstybės biudžeto būtų skirstomi ne pagal gautų balsų skaičių, o pagal gautų mandatų skaičių“, – sakė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Seimo opozicija taip pat teigia, kad valstiečiai žalieji sutiko remti G. Kirkilo partijų finansavimo projektą mainais į paramą mokesčių reformai.
„Vertinu kaip visišką politinės korupcijos atvejį, nes akivaizdu kad šitas siūlymas ir svarstymas tokia didele skuba yra tiesiogiai susijęs su galima ar negalima vienos iš frakcijų parama vyriausybės siūlomiems mokesčių ir pensijų įstatymų pakeitimams. Manau, kad galiu tą drąsiai teigti. Šiuo atveju nauda yra labai akivaizdi, žala – taip pat labai akivaizdu kam. Žala yra opozicinėms partijoms, tai tiesiog žvelgiu į tai, kaip į visišką cinizmą“, – kalbėjo Seimo TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė.
„Tai žinot, mūsų konservatoriai yra patys kūrybingiausi sąmokslo teorijų klausimu. Aš sąmokslo teorijų paprastai nekomentuoju – neįdomu“, – atkirto G. Kirkilas.
„Tikrai nėra skirta sau pasinaudoti. Pasinaudotų šita galimybe gauti finansavimą 17 politinių partijų – tos kurios negali pasiekti tų rezultatų. Kaip dalyvauti rinkimuose partijai, kuri neturi valstybės dotacijos? Tai bent jau būtų atspara ir pagrindas – aš per tą prizmę vertinu“, – pasakojo premjeras Saulius Skvernelis.
„Mes imsimės tų priemonių, kurių leidžia įstatymai ir statutai. Pirmiausia kreipsimės į prezidentę, kad būtų vetuojama. Antra, mes ruošiam iš karto kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Aš manau, kad Konstitucinis Teismas pasakys, ar galima tokiu būdu finansuoti politinio ciklo viduryje“, – teigė Seimo LSDP frakcijos narys Algirdas Sysas.
Šią savaitę projektą svarstęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė jį grąžinti iniciatoriams tobulinti, tačiau G. Kirkilas sako, kad pakeitimų priėmimas planuojamas kitą savaitę, kurią Seimas skirs mokesčių reformos įstatymų priėmimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Politologai: Šimonytės sprendimas gali lemti krizę dešiniajame partijos flange8
Buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus, kad nesieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkės posto, dešiniajam partijos flangui gali pritrūkti lyderių, svarsto politologai. Pasak Mykolo Romerio...
-
Pavilionis sieks konservatorių partijos pirmininko posto12
Konservatorius Žygimantas Pavilionis sieks tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku. Apie tai politikas pranešė antradienį socialiniame tinkle „Facebook“. ...
-
Mano, kad Blinkevičiūtė nedalyvaus socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose5
Artėjant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimams, kairiosios politinės jėgos nariai neabejoja, kad tarp siūlomų kandidatų atsidurs premjero Gintauto Palucko ir dabartinės lyderės Vilijos Blinkevičiūtės pavardės. Visgi, social...
-
Šimonytė nekandidatuos į konservatorių partijos pirmininkus75
Ekspremjerė Ingrida Šimonytė nusprendė nekandidatuoti į Tėvynės Sąjungos sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus. ...
-
Su Nyderlandų kolega susitikęs Paluckas vylėsi, kad NATO sutars dėl 3 proc. BVP gynybai8
Rukloje su Nyderlandų premjeru Dicku Schoofu (Diku Šhofu) susitikęs Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas vylėsi, kad NATO būsimame viršūnių susitikime sutars dėl mažiausiai 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finan...
-
Kubilius: yra signalų, kad Rusija agresijai prieš Vakarus gali pasiruošti per penkerius metus30
Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius Vakarų Vyriausybių vadovus ragina suklusti. ...
-
Palucko patarėjais dirbs buvęs parlamentaras Jukna bei teisininkas Radčenka3
Premjero Gintauto Palucko patarėjų komandą papildė teisininkas, publicistas Aleksandras Radčenka bei buvęs europarlamentaras Vigilijus Jukna. ...
-
Lietuva Ukrainos telekomunikacijų sektoriaus atkūrimui skiria 20 tūkst. eurų6
Lietuva į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Specialųjį fondą Ukrainai, skirtą karo nuniokotam šalies telekomunikacijų sektoriui atkurti, perveda 20 tūkst. eurų. ...
-
Kubilius tikisi, kad kitąmet NATO nutars dėl didesnių įsipareigojimų gynybai6
Išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui teigiant, kad NATO aljanso šalys Europoje turėtų skirti bent 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius sutinka, jog didinti įsipareigojimus g...
-
Paluckas su kolegomis iš Latvijos ir Estijos aptarė regiono saugumą, paramą Ukrainai9
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį su Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovais – Evika Silina ir Kristenu Michalu – telefonu aptarė regioninį saugumą, tolimesnę Baltijos šalių paramą Ukrainai, bendrų infrastruktūros projektų ...