- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmogaus teisių klausimai yra svarbūs ne tik šalies viduje, bet ir tarptautinių santykių kontekste, ir per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Lietuva sulauks klausimų dėl tos pačios lyties porų teisių užtikrinimo, sako konservatorė Jurgita Sejonienė, viena Civilinės sąjungos įstatymo projekto rengėjų.
„Mes turėtume kalbėti ne tik apie Lietuvos situaciją, bet ir apie tarptautinius santykius, kai jie galėtų vystytis toliau, tuo labiau, kad dauguma iš mūsų strateginių partnerių panašų reglamentavimą jau turi, Estija prieš kelias dienas padarė, lietuvio akim žiūrint, turbūt radikalų žingsnį, įteisindama homoseksualių porų santuokas. Žmogaus teisų klausimai, manau, taps tik dar aktualesni ir NATO summito metu Lietuva gaus tokių klausimų“, – per spaudos konferenciją Seime trečiadienį sakė J. Sejonienė.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė pastebėjo, jog „bjauria tradicija tampa, kad minit tarptautinę dieną prieš homofobiją, turime kalbėti apie stagnaciją LGBTIQ teisių užtikrinimo srityje“.
Gegužės 17 diena yra minima kaip Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija diena, prisimenant 1990 metų gegužės 17-ąją, kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja deklaravo, kad „homoseksualumas nėra liga, sutrikimas ar iškrypimas“. 1948–1990 metais Pasaulio sveikatos organizacija klasifikavo homoseksualumą kaip psichikos sutrikimą.
Kalbėdama apie Civilinės sąjungos įstatymo projektą J. Juškaitė teigė, jog seksualinių mažumų teises užtikrinantys projektai paprastai susilaukia kritikos, bet jiems pradėjus veikti visuomenė pamato, kad vienai grupei atsirado daugiau teisių, bet kitos nuo to nesumažėja.
Žmogaus teisų klausimai, manau, taps tik dar aktualesni ir NATO summito metu Lietuva gaus tokių klausimų.
„Šalių patirtis rodo, kad svarstymo stadijoje yra daug įvairių ir nepagrįstų aistrų dėl įstatymų, susijusių su LGBTIQ teisėmis, bet priėmus įstatymus, visuomenei pamačius, kaip jie gyvendinami praktikoje, pasimato, kad suteikus saugumą vienai grupei, kitai grupei jo nesumažėja“, – sakė J. Juškaitė.
Žmogaus teisių centro vadovė taip pat prašė partnerystės įteisinimą programoje įrašiusių partijų siekti, kad Civilinės sąjungos projektas Seime pajudėtų į priekį.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad projektas artimiausiu metu grįš į darbotvarkę, o priešingu atveju bus sunku paaiškinti, „kodėl Lietuvos respublika, būdama tokia inovatyvi, eidama į priekį, nesugeba sutarti, nesugeba priimti įstatymų, kai visi valdančiosios koalicijos lyderiai, o ir daugiau kitų partijų lyderių vienareikšmiškai pasisako „už“.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas apgailestavo, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektą palaiko ne visi partijos nariai Seime.
„Didžiausią problemą turiu, kai partijos programoje parašyta, o mes nesulaukiame savo partijos narių balsų. Aš negaliu jų smerkti, tie partijos nariai prieš rinkimus nebuvo to apologetai, aš negaliu jų priverst balsuot, bet man apmaudu“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Valdančiųjų atstovų parengtas tos pačios lyties asmenų partnerystę įtvirtinantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra apsvarstytas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, bet neteikiamas į plenarinių posėdžių salę svarstymui.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministras: viskas taip greitai nevyksta
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nežada greito Vilniaus ir Pekino diplomatinių santykių atkūrimo. ...
-
Budrys: tai – žaidimas be taisyklių
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys žada tobulinti ambasadorių skyrimo procesą, o šiuo metu galiojančios vidinės Užsienio reikalų ministerijos (URM) tvarkos nelaiko realia atranka. ...
-
Baltijos šalių gynybos ministrai aptars povandeninės infrastruktūros apsaugą
Lietuvoje ketvirtadienį lankosi Latvijos ir Estijos gynybos ministrai. ...
-
Žiniasklaida: EP balsavime dėl Baltarusijos rinkimų Gražulis ir Tomaszewskis susilaikė
Trečiadienį vykusiame Europos Parlamento (EP) balsavime dėl rezoliucijos, raginančios nepripažinti sausio 26 d. vyksiančių Baltarusijos prezidento rinkimų, Lietuvos atstovai Petras Gražulis ir Waldemaras Tomaszewskis susilaikė, praneša LRT.lt....
-
ES, Lietuva ir Danija skirs 14 mln. eurų Ukrainos eurointegracijai
Europos Sąjunga (ES), Lietuva ir Danija trečiadienį pasirašė susitarimą dėl naujos 14 mln. eurų vertės programos, skirtos paremti Ukrainos eurointegraciją. ...
-
Paluckas: naujoji JAV administracija rimtai žiūri į dvišalį bendradarbiavimą
Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tikisi, kad į Baltuosius rūmus sugrįžus Donaldui Trumpui (Donaldui Trumpui), santykiai su JAV administracija nesuprastės. ...
-
Paluckas: baltarusių „pasų“ iniciatyva kelia lygiagretaus teisinio reguliavimo riziką
Baltarusijos opozicijos iniciatyva spausdinti „pasus“ su lietuvišką Vytį primenančiu simboliu kelia alternatyvaus pilietybės teisinio reguliavimo riziką, teigia premjeras Gintautas Paluckas. ...
-
Po Žemaitaičio pareiškimų – Prezidentūros reakcija: sunku suvokti, kokios šalies koalicijoje jis yra
„Aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, jog į Ukrainą verta važiuoti nebent norint pasimokyti korupcijos, Prezidentūra teigia, jog sunku suvokti, kokios šalies valdančiajai daugumai atstovauja tokiais pa...
-
Žemaitaičio Seimo nario priesaiką priėmęs KT pirmininkas: tokia yra pareiga
Po rinkimų paaiškėjus, kad į parlamentą pateko praėjusioje kadencijoje Konstituciją šiurkščiai pažeidęs Remigijus Žemaitaitis, viešojoje erdvėje diskutuota, ar Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Gintaras Goda iš...
-
Žemaitaitis: neturiu ko važiuoti į Ukrainą
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sureagavo į Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio raginimus Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimais abejojantiems politikams susipažinti su įslaptinta informacija apie esamą saugumo situa...