Kandidatai į Prezidentus ragino stabdyti ir emigraciją, ir valstybės reketą verslui

Ketvirtadienį vykusiuose Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamose prezidentiniuose debatuose kandidatų į šalies vadovus ekonominės ambicijos išsiskyrė.

Vieni teigė sieksiantys didesnio valstybės vaidmens ekonomikoje, kiti akcentavo poreikį skatinti inovatyvią ekonomiką, o treti – skatinti gamybą, kurios, pasak jų, Lietuvoje išvis nėra.

Europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis kalbėdamas apie ekonominę ambiciją Lietuvai siūlė palaikyti šiltesnius santykius su kaimynine Baltarusija, nes, jo teigimu, konfrontacija Lietuvai gali kainuoti labai brangiai.

„Mes dabar tokią konfrontacinę retoriką vedame su Baltarusija, kad galime prarasti 20 milijonų tonų ir galime prarasti 7 proc. savo Bendrojo vidaus produkto (BVP), kadangi būtent Klaipėdos jūsų uostas sudaro 7 proc. BVP“, - sakė kandidatas.

V. Tomaševskis akcentavo, kad Lietuva turėtų stiprinti gamybą, nes pasak jo, šiuo metu Lietuva „beveik nieko negamina“.

„Dar mes turime skatinti eksportą, skatinti gamybą, nes mes beveik nieko negaminame, bet perkam iš užsienio, tai yra mūsų didelė klaida“, - sakė V. Tomaševskis.

Toks V. Tomaševskio komentaras apie Lietuvos ekonomiką nustebino Ingridą Šimonytę.

„Neįtikėtina, kai tenka išgirsti tokių pareiškimų, kad Lietuva yra nieko negaminanti šalis, kai bene ketvirtį mūsų bendrojo vidaus produkto pagal pridėtinę vertę sukuria pramonė (...) Visiškai melaginga teigti, kad Lietuva nieko negamina“, - replikavo I. Šimonytė.

Tokiai nuomonei pritarė ir premjeras Saulius Skvernelis, kuris taip pat paprieštaravo V. Tomaševskio pozicijai.

„Lietuva yra gaminanti šalis ir turi puikią, stiprią, gaminančią pramonę“, - sakė S. Skvernelis.

S. Skvernelis pridūrė, kad Lietuvoje reikia skatinti gamybą, kurios kuriama ekonominė gerovė padėtų spręsti skurdo problemas.

„Ambicija pagrindinė yra tapti konkurencingiausia šalimi šiame regione, ne tik Baltijos regione, kalbu aš ir apie Centrinę ir Vidurio Europą. Tam reikia pasiekti, kad mūsų ir mokestinė sistema būtų pati konkurencingiausia ir verslo sąlygos, aš jau minėjau, nuo biurokratinių kliūčių mažinimo, procedūrų trumpinimo, kad nuo noro investuoti iki realios gamyklos pastatymo būtų kuo trumpesnis laikas“, - sakė S. Skvernelis.

Kandidatas Naglis Puteikis pabrėžė poreikį keisti mokesčių perskirstymo modelį.

„Tai kad BVP vienam gyventojui yra tolygus kaip pas kaimynus, rodo, kad tokios galimybės yra, galimai perskirstant mokesčius, galbūt įvedant naujus mokesčius, nekilnojamojo turto mokesčius ir, žinoma, svarbiausia yra (mažinti – ELTA) pajamų nelygybę, kuri, deja, Lietuvoje kol kas didėja“, - sakė N. Puteikis.

I. Šimonytė akcentavo, kad ji siektų skatinti aukštesnę pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką.

„Pagrindinė ambicija, kuri turėtų būti mums svarbi kalbant apie ekonomiką plačiai, yra neįkliūti, o gal dabar jau ir išlipti iš vidutinių pajamų spąstų, nes žema pridėtinė vertė ir užprogramuoja tuos žemus atlyginimus“, - sakė I. Šimonytė.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis siūlė „atkurti verslo autoritetą“ ir ginti jį nuo valstybės reketo.

„Šiandien valstybės aukščiausių vadovų lygmenyje yra sukurtas toks įvaizdis, kad verslininkai ir verslas yra vos ne vagys, kurie ir žiūri kur ką padarius. Mes vietoj to, kad dėkotume jiems už ekonomikos, už verslo vystymąsi žymiai dažniau tampom juos po teismus. (...) Verslo gynimas nuo mūsų dabartinės valstybės, nuo verslo reketo valstybės vardu“, - sake kandidatas į Prezidentus.

Mindaugas Puidokas akcentavo poreikį skatinti žaliąją ekonomiką.

„Darysiu viską ir imsiuosi lyderystės, kad Lietuva taptų išskirtine Europos valstybe, žaliosios ekonomikos valstybe. Žalioji ekonomika įvairiose valstybėse Europoje generuoja labai dideles lėšas ir aš manau, kad Lietuva galėtų tuo pasinaudoti“, - sakė M. Puidokas.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis pabrėžė poreikį didinti valstybės vaidmenį ekonomikoje.

„Visiškai aišku, kad laisva rinka nekuria darbo ten, kur taip reikia tų smulkių ir vidutinių įmonių. Miesteliai, gyvenvietės, rajonai. Trūksta darbo vietų. Valstybė negali būti pasyvi, ji turi būti aktyvi ir kurianti darbo vietas“, - kalbėjo eurokomisaras.

Gitanas Nausėda įvardino, kad jo ambicija yra padėti Lietuvai priartėti prie Europos Sąjungos BVP ir atlyginimų vidurkio bei mažinti emigraciją. Kandidatas paaiškino kokiais būdais tai ketina padaryti.

„To ketinu siekti skatindamas inovatyvią ekonomiką, didelę pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką, skatindamas didesnę Lietuvos eksporto orientaciją į naujas rinkas“, - sakė G. Nausėda.

Pirmasis Prezidento rinkimų turas Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Delta

Delta portretas
Vakar stebėjau kandidatų debatus per TV. Itin nemaloniai nustebino V.Mazuronis, kuris, matyt apmaudaudamas dėl savo apgailėtinos padėties reitingų lentelėje, pagiežingai replikavo I.Šimonytės adresu. Senas niurgzlys nusišnekėjo iki to, kad be kabučių apkaltino kandidatę neva išžudžiusią ar badu numarinusią pensininkus. Siūlė jai apsilankyti kapinėse, kad įsitikintų. Matyt Mazuronis įsitikinęs, kad iki I.Šimonytės pensininkai nemirdavo ir po jos nebemiršta. Dėl savo durnumo net su debatų moderatoriumi buvo susiriejęs. Liūdina ir Puidoko su Puteikiu nuolat mėtomos keistos replikos, taip pat seno propagandisto Andriukaičio su patosu skelbti proletariniai šūkiai. Akivaizdu, kad reitingų autsaideriai tik tam ir ,,debatuoja", kad kaip nors įkąstų pirmaujantiems.

Skaitau Jastremskio reitingus delfyje

Skaitau Jastremskio reitingus delfyje portretas
Gerai darbuojasi propagandinę konservų ir LRT sutve,gerai kad tokius reitingų sudarynetojus ismeciau iš fb kaip ir psichiškai nestabilią Maldeikiene

Kęstas

Kęstas portretas
Valstybė reketuoja, o verslas tik guli ant nugaros ir dalina valstybės veikėjams šimtus tūkstančių ir milijonus eurų. O gal atbulai, valstybė guli ant nugaros, o verslas reketuoja? Ar mūsų gyvenimo būdas po tiek Nepriklausomybės metų skiriasi nuo rusų? Sveikatos požiūriu - nesiskiria. "Rusų vyrai gyvena trumpiau nei moterys, šis skirtumas sudaro daugiau nei dešimt metų. Stebėsena rodo, kad, remiantis naujausiais Eurostato duomenimis (2017 m.), šis vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas Rusijoje buvo didesnis nei visose Europos šalyse, apie kurias pranešė statistikos agentūra. Panašūs rodikliai yra Lietuvoje (9,9 metų) ir Latvijoje (9,8 metų). Mažiausias gyvenimo trukmės skirtumas pagal lytį yra Nyderlanduose, Islandijoje ir Švedijoje (3,2 metų)." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių