Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, kartu su Lietuvos delegacija vykstanti į konferenciją, teigia besitikinti, jog COP26 bus proveržio taškas.

„Tikiuosi, kad susitikimas taps proveržio tašku, kuriame turėsime galimybę pasiekti ambicingų tikslų bei visam pasauliui siųsti žinią, kad yra blogai – atėjo laikas keistis ir mes visi esame tam pasiryžę“, – BNS sakė A. Gedvilienė.

Lietuva Glazgo klimato kaitos konferencijoje laikysis bendros suderintos Europos Sąjungos pozicijos. Konferencijoje dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda.

Vienas svarbiausių ES tikslų – baigti derybas dėl naujo Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų ir pereiti prie jo įgyvendinimo, ieškoti bendrų sprendimų su visomis valstybėmis.

ES siekia būti pasaulinės kovos su klimato kaita lydere. Šiais metais, remdamasi Paryžiaus susitarimu, bendrija atnaujino savo klimato srities užmojus, įsipareigodama iki 2030 metų išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 procentais.

„Šio tikslo įgyvendinimas neabejotinai turės didelę įtaką nacionalinėms šalių politikoms, bet tikiu, kad tiek Lietuva, tiek kitos šalys ras savo kelius ir būdus juos įgyvendinti ir savo visuomenėms pasiūlyti galimybes pereiti į tvaresnį energijos išteklių naudojimą bei kurs geresnę gyvenimo kokybę“, – teigė A. Gedvilienė.

Prezidentas G. Nausėda pasaulio vadovų susitikime Glazge pristatys Lietuvos priemones siekiant prisidėti prie globalios problemos sprendimo.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė sako, kad nepaisant to, jog situacija dėl klimato kaitos yra grėsminga, COP26 didelio proveržio nesitikima.

„Nepaisant visų priemonių, kurių buvo imtasi, klimatas šyla sparčiau nei tikėtasi ir ledynai tirpsta greičiau nei tikėtasi, vadinasi, priemonių reikia spartesnių ir didesnių. Bendrai iš COP26 labai daug nesitikima, nes jau yra įvykę keletas susitikimų pasiruošiamųjų ir nuotaikos nėra labai optimistinės. Ko gero, optimizmo nesuteikia tai, kad, kaip ir visą laiką, labai išsiskiria skirtingų valstybių interesai“, – BNS teigė M. Šešelgytė.

„Yra valstybės teršiančios, mažiau teršiančios, išsivysčiusios, neišsivysčiusios, turtingos, neturtingos, ir nustatyti vienodą politiką, vienodus tikslus ir vienodas įgyvendinimo darbotvarkes, ko gero, neįmanoma“, – pridūrė ji.

Pasak politologės, esminis lūžis bandant derinti turtingų ir neturtingų valstybių interesus buvo pasiektas 2009 metais Kopenhagoje vykusioje Klimato kaitos konferencijoje, kai buvo susitarta dėl 100 mlrd. JAV dolerių per metus finansavimo neturtingoms valstybėms.

„Nors ir stringa tie įnašai, iki galo nesunešami pinigai, bet po truputį tos programos vyksta“, – teigė M. Šešelgytė.

Anot jos, kol kas išlieka nesutarimai tarp didžiausių teršėjų ir šalių, kurios yra mažiau teršiančios arba labiau įsipareigojusios. Politologė atkreipė dėmesį, jog Kinija, kuri yra viena didžiausių teršėjų, tikėtina, konferencijoje nedalyvaus, o tai taip pat siunčia blogą signalą dėl bendro susitarimo ir įsipareigojimų didinimo.

„Jei visi kalbame apie tikslus, kurie turėtų būti įgyvendinami iki 2030 metų, tai Kinija kalba apie 2060 metus. Tas nedalyvavimas bendrame problemos sprendime irgi siunčia nelabai gerą žinutę“, – teigė M. Šešelgytė.

Jos vertinimu, iš COP26 labiausiai tikimasi kiekvienos šalies įsipareigojimų peržiūrėjimo, kadangi dabartiniai įsipareigojimai po Paryžiaus susitarimo neleidžia pasiekti 2 arba 1,5 laipsnio kartelės.

Pasak M. Šešelgytės, svarbų vaidmenį konferencijoje turės Jungtinės Amerikos Valstijos.

„Buvo nusisukimas nuo klimato kaitos klausimų Trumpo (buvusio prezidento Donaldo Trumpo – BNS) metais, Obamos metais buvo pakilimas, dabar ir vėl matome susidomėjimą. Lūkestis yra, kad kažkas bus dabar padaryta, proveržis“, – sakė ji.

Konferencijos Glazge metu didžiąsias besivystančias ekonomikas bus mėginama įtikinti labiau prisidėti mažinant išmetamą anglies dioksido kiekį, o turtingąsias valstybes – skirti daugiau milijardų padėti skurdesnėms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antonijus Guterišas) praėjusį mėnesį perspėjo, kad nesumažinus pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių, pasaulis judės link katastrofos, kuomet vidutinė temperatūra pakils 2,7 laipsnio Celsijaus. O tai iš esmės paverstų niekais Paryžiaus klimato susitarimą, kad pasaulinis šilimas neviršytų 2 laipsnių, o dar geriau – ikipramoninio laikotarpio lygį neviršytų daugiau nei 1,5 laipsnio.

COP26 konferencija Škotijoje vyks nuo spalio 31 dienos iki lapkričio 12-osios. Tai bus didžiausia klimato klausimams skirta konferencija nuo 2015 metais Paryžiuje įvykusių istorinių derybų. Šis susitikimas laikomas vienu svarbiausių žingsnių nustatant pasaulinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tikslus, kad lėtėtų pasaulinis klimato šilimas.

Konferencijoje laukiama derybininkų iš 196 šalių ir Europos Sąjungos, taip pat verslo atstovų, ekspertų ir pasaulinių lyderių.