„Kol kas kokių nors ženklų, faktų, kad tai būtų sabotažas, teroristinis aktas, tikrai nėra, jeigu kalbame apie išorinę įtaką lėktuvui“, – žurnalistams pirmadienį komentavo L. Kasčiūnas.

„(...) kai pareigūnai, jie jau išvykę į Santariškes, pasikalbės su išgyvenusiais įgulos nariais bei pasidarys visas juodąsias dėžes, paaiškės, kas viduje vyko. Ar tai buvo techninė klaida, ar piloto klaida, ar kas nors dar“, – pridūrė krašto apsaugos ministras.

Pasak jo, šių atsakymų reikės truputėlį palaukti, tyrimas „gali užtrukti kokią savaitę“.

„Taip įvardija pareigūnai, kad gali būti toks laikas, bet manau, kažkokios detalės aiškesnės bus jau artimiausiomis dienomis“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, išgyvenę lėktuvo įgulos nariai yra pasirengę kalbėtis, kai tai leis jų sveikata.

Vilniuje prie oro uosto pirmadienio rytą nukritus DHL krovininiam orlaiviui, kuriuo skrido keturių žmonių įgula, žuvo Ispanijos pilietis, dar vienas ispanas, taip pat vokietis ir lietuvis buvo sužeisti.

Vieno Santaros klinikose gydomo sužeistojo būklė yra kritinė.

Lėktuvas taip pat kliudė namą, kuriame buvo 12 žmonių, tačiau visi gyventojai išsigelbėjo.

Įvykus nelaimei sostinės policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl transporto priemonių ar kelių netinkamos priežiūros ir tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimų.

Įvykį tiria ir Teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrius, pati krovinių pervežimo bendrovė.

R. Vaikšnoras: anksčiau buvo provokacijų kaip GPS signalo blokavimas

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pirmadienį tvirtino kariuomenę apie įvykį turint „žinojimą didelį“, bet ne pareigą tai komentuoti.

„Mes teikiame pagalbą, kokios reikėtų, kaip pavyzdys, atsukti duomenis, pažiūrėti navigacijos, kur, kas atsitiko, (informaciją –BNS). Bet turbūt reikia palaukti, kai bus juodoji dėžė išimta ir tada aviacijos arba katastrofų tyrimo komitetas išspręs viską“, – teigė R. Vaikšnoras.

Anot jo, spekuliacijų dėl sabotažo versijos gali būti, nes „mūsų priešas nesnaudžia“, tačiau ragino palaukti tyrimo duomenų.

„Tų provokacijų, kaip GPS signalo blokavimas, buvo ir anksčiau, ir skundžiasi ne vien Lietuvos avialinijos ar iš Lietuvos skrendančios. Bet gal palaukime tyrimo“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Nukritęs orlaivis „Boeing 737“ priklausė Ispanijos oro bendrovei „Swift Air“ ir buvo naudojamas DHL siuntoms gabenti. Jis skrido iš Vokietijos miesto Leipcigo.

„Galiu pasakyti, kad su šita kompanija, jūsų minėta (DHL – BNS) jau yra įvykęs ne vienas pokalbis dėl vidinių procedūrų, kad saugotųsi nuo tokių scenarijų, valdytų rizikas. Ir jie tikrai turi ir turėjo namų darbus pasidaryti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Ministras pirmadienį teigė neturintis apie įvykį jokios informacijos iš Vokietijos tarnybų, tačiau tikėjosi, kad jos susisieks ir „informacijos apytaka bus labai gera“.

Vokietijos žiniasklaida spalį skelbė apie Lietuvoje sulaikytą asmenį – Aleksandrą Suranovą, prisistatantį kaip Igoris Prudnikovas – jis siuntė savaime užsidegančias siuntas. Įtariama, kad iš DHL siuntų centro Vilniuje vyras išsiuntė keturis padegamuosius užtaisus.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė lapkričio pradžioje sakė, kad dėl šių nusikaltimų iš viso yra sulaikyti keli asmenys, tikslaus skaičiaus ir kiek įtariamųjų sulaikyta Lietuvoje ji neįvardijo.