Informacinių technologijų specialistai į tai atsako trumpai – turėjo likti, kitaip būti negali. Kol sugalvojo pakomentuoti viešumoje pasirodžiusius laiškus, praėjo kelios dienos. Politologai sako – reikėjo kalbėti greičiau ir susikvietus daug žurnalistų, net jei klausimai ir būtų buvę nemalonūs. Ir dar blogiau, sakė „Savaitei“ politikos mokslų profesorius, šis skandalas gali pakenkti Dalios Grybauskaitės reputacijai, o tai reiškia ir jos karjerai Europoje, jei ji tokios siektų baigusi kadenciją.

Nors ir padelsusi prezidentė sako, kad šitas skandalas sveikintinas, nes įrodo, kaip pavojingai arti politikų stovi verslas. Na, o dėl laiškų, tai, pasak valstybės vadovės, bendravimas elektroniniais laiškais su parlamentarais buvo ir yra būtinas.

„Noriu pasakyti, kad susirašinėjimas vyko ir vyksta pagrinde su valdančiųjų seniūnais, nuo socialdemokratų, liberalų, konservatorių, Darbo partijos ir net su Seimo vadovais. Tai yra mano pareiga bendrauti, ypač kai kalbama apie kandidatūros skyrimą, nes tas skyrimas bendras“, – kalbėjo prezidentė D. Grybauskaitė.

Praėjusią kadenciją buvusi valdančiųjų socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė patvirtino gaudavusi prezidentės elektroninių laiškų.

„Jinai pati informavo, kad bus toks susisiekimo adresas. Taip, yra susirašinėjimai vykę, bet aš jokių užduočių nesu gavusi, tai buvo daugiau informacija arba toks pranešimas labai abstraktus, kad bus teikiama kandidatūra, na tikėtųsi palaikymo“, – pasakojo Seimo LSDDP frakcijos narė I. Šiaulienė.

Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad su Prezidente susirašinėjo dviem elektroniniais adresais, taip pat SMS žinutėmis.

„Mano susirašinėjimas su prezidente vyko darbiniais klausimais: tiek klausimai, kurie buvo susiję su Vyriausybės darbu. Irgi jinai norėdavo sužinoti kai kada kokia yra frakcijos nuomonė vienu arba kitu klausimu“, – prisiminė Seimo LSDDP frakcijos seniūno pavaduotojas A. Butkevičius.

Nors ir neneigė, kad su politikais buvo susirašinėjama, tačiau laiškų autentiškumo prezidentė sakė patvirtinti negalinti, nes jų nėra išlikusių.

„Dėl pačių laiškų, norėčiau pasakyti, kad patvirtinti autentiškumo negaliu. Pirmiausia patikrinome savo serverius ir visa kita – mes jų neišsaugojome“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Tačiau informacinių technologijų specialisto tokie pareiškimai neįtikino.

„Dažniausia tokios institucijos viską laiko serveriuose tam, kad tą informaciją būtų galima bet kada kopijuoti nepriklausomai nuo to ar kompiuteris gyvas, negyvas, pavogė, sulūžo, pakeitėm į naują – visa ta informacija turi išlikti archyve. Valstybinės institucijos taip pat daro rezervines kopijas visų šitų dalykų. Turėjo likti“, – teigė IT saugumo specialistas Marius Pareščius.

„Tai, kad jinai nedrįso išviešinti to susirašinėjimo, įvardindama, kad jau jo nėra, užmiršo ir panašiai, iš tikrųjų jinai sukūrė tam tikrą šešėlinę zoną, kurioje kiekvienas iš mūsų prikurs daug daugiau būtų ir nebūtų dalykų, negu kad yra ten iš tikrųjų parašyta“, – sakė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius dr. Lauras Bielinis.

D. Grybauskaitė teigė, kad per E. Masiulį ji įtakos koncernui „MG Baltic“ nesiekė,  tik norėjusi perduoti žinią, kad viską žino apie koncerno veiksmus.

E. Masiulis/V. Skaraičio / BFL nuotr.

„Žinojau jo kontaktus ir, matyt, kai kalbi apie įtakas, tokia žinutė galėjo būti nusiųsta, kad žinau, ką kas daro“, – sakė prezidentė.

Pasak profesoriaus Mindaugo Jurkyno, tokia informacija galėjo teisėtai pasiekti prezidentę iš specialiųjų tarnybų.

„Jeigu žinojimas virsta neteisinėm ir nekonstitucinėm priemonėm naudojantis poveikiu per susirašinėjimą, kitais būdais darant spaudimą žiniasklaidos institucijoms, tai parodo ir apie prezidentės leksiką ir apie jos dvigubus standartus, ir netgi apie norą daryti poveikį daugiau, negu leidžia prezidento galios, oficialios prezidento galios“, – kalbėjo VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius dr. M. Jurkynas.

Susirašinėjime dėl generalinio prokuroro kandidatūrų prezidentė prašė E. Masiulio perduoti linkėjimų „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui, kad jis „patrauktų savo skaliką“. Toks vaidmuo teko LNK žurnalistui Tomui Dapkui.

„Deja, yra žurnalistų, kurie tampa įrankiais arba interesų grupių atstovais, lobistais ir taip toliau. Tokių žurnalistų, kurie peržengia žurnalistinės etikos ar profesijos ribas, žurnalistais, be jokios abejonės, laikyti negaliu ir tai konkrečiai įvardiju“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Tikrai ne Prezidentei spręsti, kas yra žurnalistas, o kas ne, jeigu asmuo atlieka žurnalisto darbą. Kita vertus, prezidentės pasisakymai, kaip minėjau, parodė jos leksikono turtingumą“, – komentavo dr. M. Jurkynas. 

D. Grybauskaitė viešai užsiminė ir apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamą ir išslaptinimo laukiantį tyrimą dėl interesų grupių įtakos politikams bei valstybės pareigūnams.  Ji leido suprasti, kad jau žino kol kas slapto tyrimo išvadas. Vėliau dienraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad į tyrimo akiratį pateko ir žurnalistas Tomas Dapkus, neva, galėjęs tarpininkauti tarp koncerno „MG Baltic“ ir politikų.

„Tikiuosi, kad tyrimo išvadose matysime ir daugiau sąsajų, ir galbūt įvardytų asmenų, jeigu komitetas išdrįs pasakyti, kaip buvo daroma įtaka, kokie Seimo nariai buvo veikiami, ir kas kieno rankomis tai darė“, – kalbėjo prezidentė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas tikino norįs, kad visa informacija būtų paskelbta, tačiau iki birželio žvalgybos tarnybos turi nuspręsti, kurie epizodai vis dėlto liks įslaptinti. Parengta išvada yra 150 lapų. Joje, pasak komiteto vadovo, minimos konkrečios įmonės, pavardės, grupės, interesai.

„Labai intensyviai analizuojame įvairiais kampais, kad nepadarytumėm žalos kažkokiems tyrimams ir institucijoms, bet aš manau, kad didžiąją dalį informacijos, kiek turiu, kiek kalbėjausi su specialiųjų tarnybų vadovais, didžioji dalis bus išslaptinta“, – pasakojo Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas.

V. Bakas K. Kavolėlio / BFL nuotr.

Nors laiškų skandalas tiesiogiai liečia D. Grybauskaitę, jos manymu, yra ir teigiamų jo pusių, pirmiausia, todėl, kad apnuogina verslo kišimąsi į politinius procesus.

„Iš tiesų sukrėtimas yra sveikintinas ir sveikas. Pirmiausia, jis išryškina, kiek buvo įsigaliojusi tokia praktika, tvarka, ir kokią didelę įtaką atskiras verslas, interesų grupės turėjo įtakos mūsų politinei sistemai“, – sakė prezidentė.

Pasak profesoriaus L. Bielinio, tulpių skandalas įtakos turės ne tik teisinei ir politinei sistemai, bet ir pačiai  D. Grybauskaitei bei jos tolesnei karjerai.

„Nes šio triukšmo pasekoje jos reputacija bus šiek tiek sumenkinta. Ir tokiu būdu po prezidentinės karjeros galimybės Europoje, tarkime, savaime aišku, sumažės, nes su tokia reputacija bus sunkiau laimėti tas pozicijas, apie kurias yra dabar svajojama“, – svarstė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius dr. L. Bielinis.