Lietuvos Seimas ketvirtadienį griežtai pasmerkė smurto naudojimą Ukrainoje ir pabrėžė, kad provokaciniai veiksmai negali būti pretekstu naudoti jėgą prieš taikius protestuotojus.

Už pareiškimą, kuriuo taip pat Europos Sąjungai (ES) siūloma svarstyti sankcijas, balsavo 88 parlamentarai, trys susilaikė.

"Lietuvos Seimas griežtai smerkia smurto ir jėgos panaudojimą ir ragina susilaikyti nuo tolesnių smurtinių veiksmų; pabrėžia, kad kai kurių asmenų ir jų grupių provokaciniai veiksmai siekiant taikias demonstracijas paversti riaušėmis negali būti laikomi pretekstu jėgos ir smurto panaudojimui prieš taikius protestuotojus", - rašoma pareiškime.

Jį pristatęs Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka tvirtino, kad Lietuva savo veiksmus Ukrainos atžvilgiu derina su kitomis ES valstybėmis.

"Turime informacijos, kad kitą savaitę dvylikos žmonių Europos Parlamento delegacija, vadovaujama Užsienio reikalų komiteto pirmininko Elmaro Broko, vyks į Kijevą. Darome viskas pastangas aukščiausiu lygiu daryti spaudimą (...). Darome viską, kad ES stipresnį spaudimą ne tik žodžiais darytų, bet ir kai kuriomis ekonominėmis sankcijomis", - tvirtino URK vadovas

Lietuvos parlamentarai pabrėžė Ukrainos valdžios institucijų atsakomybę "už didžiulę krizę šalyje ir visuomenės susiskaldymą".

Anot dokumento, Ukrainos Aukščiausiosios Rados 2014 metų sausio 16 dieną priimti įstatymai neatitinka Ukrainos tarptautinių įsipareigojimų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityse, neleistinai riboja žodžio ir susirinkimų laisvę, nevyriausybinių organizacijų veiklą ir todėl turėtų būti nedelsiant atšaukti.

"Lietuvos Seimas kviečia Ukrainos visuomenę, opozicijos jėgas ir valdžios institucijas visomis įmanomomis priemonėmis siekti taikaus politinio dialogo ir tik šiuo būdu ieškoti išeičių iš susidariusios padėties", - rašoma pareiškime.

Be to, Lietuvos parlamentarai paragino Europos Sąjungos (ES) valstybių narių parlamentus skirti ypatingą dėmesį sudėtingai padėčiai Ukrainoje įvertinti ir skatinti aktyvius vyriausybių veiksmus reaguojant į įvykius šioje visai Europos Sąjungai strategiškai svarbioje valstybėje.

ES institucijų prašoma "apsvarstyti visas įmanomas Europos Sąjungos reakcijos į įvykius Ukrainoje priemones, įskaitant ir ekonomines sankcijas", tarptautinė bendruomenė raginama ieškoti sprendimų, kad būtų sustabdyta stiprėjanti politinė krizė šalyje.

Seimas pareiškė esąs sukrėstas pastarosiomis dienomis iš Ukrainos pasiekiančių žinių apie besitęsiančius kruvinus susirėmimus, jau pareikalavusius ir žmonių aukų.

Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius pabrėžė, kad būtina panaudoti visas priemones, kad būtų išvengta daugiau aukų.

"Įvykiai Ukrainoje mūsų turi būti suprantami kaip ypač dramatiški, svarbūs ir galintys lemti labai didelius ir į įvairiausias puses nueinančius procesus ne tik Ukrainoje. (...) įvykiai Ukrainoje gali paveikti labai stipriai ir viso mūsų regiono tolesnesnio vystymosi tendencijas, gali daryti didelę įtaką, kaip atrodys visa Europa ir daryti įtaką procesams pačioje Rusijoje. Turime matyti gerokai plačiau visas aplinkybes", - kalbėjo A.Kubilius.

Jis pranešė gavęs vienos iš Ukrainos opozicinės partijos UDAR lyderio Vitalijaus Kličko laišką, kuriame jis prašo imtis priemonių, kad situacija Ukrainoje būtų svarstoma Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

"Tai, kas vyksta toje valstybėje kitaip kaip teroru prieš savo žmones nepavadinsi, todėl mūsų pareiškimas laiku ir vietoje", - ketvirtadienį svarstant projektą sakė ir buvęs užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis.

Jis kritikavo Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovės Catherine Ashton (Katrin Ešton) "bedantį" pareiškimą ir ragino Lietuvą imtis lyderystės Europoje sprendžiant Ukrainos klausimą.

Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui pernai lapkritį atsisakius pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos sutartį, į gatves išėjo tūkstančiai ukrainiečių. Pastarosiomis dienomis jų protestas Kijeve peraugo į susirėmimus su vietos milicija. Skaičiuojama, kad nuo sausio 19 dienos į medikus pagalbos kreipėsi 157 protestuotojai, kurių 72 buvo paguldyti į ligonines, žuvo penkis asmenys.