Seimui šią savaitę pateikti dviejų įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma nuo 5 proc. iki 10 proc. padidinti loterijų ir lošimų mokesčio tarifą bei loterijų organizatorius įpareigoti paramai skirti ne 8 proc. kaip dabar, o 16 proc. lėšų nuo nominaliosios per ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės.

Už 11 Seimo narių inicijuojamas tokias Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisas po pateikimo balsavo 38 Seimo nariai, prieš buvo 10, o susilaikė 27.   

Didės parama sportui

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas prognozuoja, kad įsigaliojus naujai tvarkai, būtų papildomai surinkta ir skiriama paramai apie 2 mln. eurų.

„Tikimės, kad tai padės labiau finansuoti ne tik sportą, (...) nes paprastai labdarai skiriama parama keliauja ne tik sportui, bet ir kultūrai, taip pat socialinėms reikmėms“, – pataisas Seime pristatydamas teigė jis.

Pasak A. Kupčinsko, panaikinus Kūno kultūros ir sporto departamentą, valstybė sporto kuravimą buvo apleidusi, finansavimas sumažėjo ir dėl nukentėjo aukšto meistriškumo sportininkai, federacijos, jų finansavimas. Jo tvirtinimu, to įrodymas yra tai, kad pagal sportininkų skaičių Lietuvos delegacija Tokijo žaidynėse yra viena mažiausių.

Liberalas Virgilijus Alekna priduria, kad papildomos lėšos reikalingos, kad sportininkai galėtų dar geriau rengtis olimpinėms žaidynėms.

„Valstybė dėl tikrai nelengvos situacijos ir įtampos biudžete negali tų poreikių patenkinti. Nuo to kenčia mūsų sportininkų rezultatai. Iš tikrųjų šitas pakeitimas kažkiek tai galbūt palengvintų sportininkų dalią“, – pridūrė jis primindamas, kad Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija yra ne kartą gavusi sporto federacijų įspėjimų dėl nepakankamo finansavimo.

Tačiau socialdmeokratas Julius Sabatauskas apgailestavo, kad sporto visuomenėje nediskutuota šiuo klausimu, o Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas piktinosi, kad pagal projektą iš esmės loterijos bus apmokestinamos labiau negu lošimai.

„Tokios praktikos kitose šalyse iš esmės nėra. O būtent loterijos ir remia daugiau komandas, mažesnes komandas, mažesnių miestų komandas“, – pareiškė jis.

Loterijų verslas: mokame daugiau nei lošimų organizatoriai

Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas BNS pareiškė nesuprantąs, kodėl norima keisti dabartinę loterijų apmokestinimo tvarką, kai jos sumoka dvigubai didesnius mokesčius nei azartiniai lošimai.

Pasak jo, pakeitimais bus padaryta taip, kad  loterijų mokami mokesčiai būtų jau keturis kartus didesni ir sudarytų 50 proc. grynųjų loterijų pajamų.

„Ši naujovė paaiškinama tuo, kad gerinamos loterijų verslo konkurencinės sąlygos, kad joms būtų lengviau konkuruoti su daug žalos darančiais azartiniais lošimais“, – įsitikinęs A. Karaliūnas.

Jis neigia, kad loterijų rinkos pelno marža sudaro 35 proc., kad leistų kalbėti apie papildomus mokesčius ir paramą.

„Iš tikro šis rodiklis skirtingais metais sudarė 6-8 proc. (...) 30-35 proc. nuo parduotų loterijos bilietų sudaro grynosios loterijų organizatorių pajamos, iš kurių dengiamos visos su loterijų organizavimu susijusios išlaidos“, – informavo A. Karaliūnas. 

Seimas 2019 metų gruodį padidino lošimų įmonėms taikomus mokesčius.