- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Su atodūsiu prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vairo stojusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė džiaugiasi, kad į šias pareigas buvo paskirtas politikas. Pasak jos, visuomenė dabar galės aiškiau projektuoti savo lūkesčius bei tikėtis politinės atsakomybės. Tuo metu kalbėdama apie konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio vengimą atsakyti, ar jis matytų save eurokomisaro pareigose, politikė tikino suprantanti, kodėl užsienio reikalų ministras laikosi tokios pozicijos. Pasak jos, G. Landsbergis kritikos sulauktų bet kokiu atveju – net jei ir aiškiai įvardintų tokių ambicijų turįs.
„Manau, kad jeigu jis labai ryškiai išreikštų norą, tai būtų kritika iš kitos pusės“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Visgi politikė mano, kad konservatorių lyderis G. Landsbergis yra tinkamiausias kandidatas užimti eurokomisaro poziciją.
„Pagal visus loginius argumentus, tai natūraliausias kandidatas yra Gabrielius Landsbergis – kaip užsienio reikalų ministras, kaip valdančiosios partijos lyderis, kaip partijos, kuri laimėjo Europos Parlamento rinkimus čia Lietuvoje (lyderis – ELTA). Ir kadangi mes priklausome Europos liaudies partijai Europos Sąjungos mastu, tai irgi yra didžiausia Europos Parlamento rinkimus laimėjusi politinė jėga“, – pabrėžė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Todėl, man atrodo, tai yra natūraliausias pasirinkimas Lietuvai – jo artikuliuota aiški, pozicija dėl Ukrainos, dėl kitų tarptautinių klausimų, dėl Europos Sąjungos plėtros klausimų. Turi jis savo teigiamą, pozityvų vertinimą, didelį atpažįstamumą ir tarp Europos politikų, tai, aš manau, Lietuvai tai būtų geriausias variantas“, – akcentavo ji.
Todėl, man atrodo, tai yra natūraliausias pasirinkimas Lietuvai – jo artikuliuota aiški, pozicija dėl Ukrainos, dėl kitų tarptautinių klausimų, dėl Europos Sąjungos plėtros klausimų.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė visiškai atmeta ir ilgametės partijos narės, buvusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės viešai išsakytą kritiką G. Landsbergiui dėl lyderystės stokos. Pasak jos, lyginti G. Landsbergį su Lietuvos socialdemokratų pirmininke Vilija Blinkevičiūte yra neteisinga.
„Vilija Blinkevičiūtė yra pasirinkusi tokį kelią, kuris leidžia jai tiesiog būti Briuselyje, dirbti Briuselyje. Paskutinį kartą ji Lietuvos politikoje sprendimus priiminėjo 2008 metais, G. Landsbergis yra net grįžęs iš Europos – atsisakęs mandato dėl partijos pirmininko (pozicijos – ELTA). Mano galva, tai tikrai toks nekasdienis žingsnis politiniame gyvenime, kada tu tokį tam tikra prasme patogesnį veikimą iškeiti į daugiau iššūkių turintį“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, pažymėdama, kad neabejoja G. Landsbergio lyderyste partijoje.
„Jo lyderystė partijoje man nekelia abejonių. Nors jo dabartinės pareigos natūralu, kad atitraukia“, – pridūrė ji.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: sprendimas į ministro pareigas skirti politiką yra teisingas
Konservatorė neslepia, kad sulaukusi pasiūlymo vadovauti Švietimo mokslo ir sporto ministerijai ji pirmiausiai atsiduso. Visgi, jos teigimu, į šias pareigas susiklosčiusiomis aplinkybėmis skirti politiką – teisingas sprendimas.
„Kai gavau tokį prašymą ir pasiūlymą, tai aišku, kad taip giliai atsidusau. Bet supratau ir premjerės logiką ir mąstymą, ir jos norą, kad bent tame pradiniame etape sutikti, (...) kad prezidentas irgi galėtų tarti savo žodį pasirenkant. Bet suprantu, kad tai yra politinės atsakomybės klausimas“, – apie savo apsisprendimą eiti ministrės pareigas kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji įsitikinus, kad sprendimas į ministro pareigas skirti politinę atsakomybę nešantį žmogų buvo teisingas.
„Geras sprendimas, kad tai yra politikas, ypatingai šiame paskutiniame etape prieš rinkimus, juolab, kad (ministerijoje – ELTA) vis dar yra karštų taškų. Ar tai būčiau buvusi aš, ar kažkoks kitas žmogus su politine patirtimi, matyt, kad plačiajai visuomenei tada lengviau suprojektuoti savo lūkesčius, galbūt, ir pasitenkinimus, ir nepasitenkinimus“, – sakė konservatorė.
„Man atrodo, kad politinės atsakomybės klausimas čia yra didžiausias dalykas. Ir dėl to priėmiau šį sprendimą būdama komandinė žaidėja, suprasdama atsakomybę ir mūsų partijos, ir šitos daugumos“, – pridūrė ji.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažįsta, kad ir kiti partijos kolegos į atsakingus postus paprastai eina su tam tikru santūrumu.
„Nepaisant tokių mūsų pasirinkimų vis tiek kai kurie sako, kad mes esame arogantiški, bet visų skirtingi yra motyvai. (...) Tikrai niekada negalvojau, kad šiandieną aš ateisiu į tokią vietą, kur dabar esu. Tai nebuvo mano tikslas savaime. Ir galbūt iš tų žmonių, kurie yra aplink, aš irgi jaučiu tokį pat nusiteikimą“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Vertinu tokį santūrų požiūrį į atsakomybių prisiėmimą. Tai nereiškia, kad tai yra kažkokia kančia ar vargas – kiekvienas darbas yra sudėtingas vienaip ar kitaip, turi savo pliusų ir minusų. Tai aš stengsiuosi per šituos likusius mėnesius padaryti tiek, kiek pati pajėgsiu kartu su komanda. Tai to spindėjimo akyse ryžtingo, manau, bus pakankamai, bet aš puikiai suprantu, kad tai yra labai sunki sritis“, – apibendrino ji.
Praėjusią savaitę Seime prisiekė naujieji ministrai R. Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Vytautas Šilinskas. Buvusi konservatorių frakcijos seime seniūnė R. Morkūnaitę-Mikulėnienę ėmėsi vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovu paskirtas iki šiol viceministro pareigas ėjęs V. Šilinskas.
Sprendimas dėl naujos švietimo ministrės priimtas po to, kai iki šiol ministerijoms vadovavusi Monika Navickienė nutarė pasitraukti iš pareigų, kilus skandalui dėl ryšių su verslininke Ieva Trinkūnaite bei jos sugyventiniu, už sukčiavimą kalėjusiu Vilhelmu Germanu nutarė pasitraukti iš pareigų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Čmilytė-Nielsen turėjo pokalbį su G. Landsbergiu: įvyko neskelbtas susitikimas ir su prezidentu
Viešojoje erdvėje aptarinėjant antradienį įvykusį konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio bei Seimo liberalų seniūno Eugenijaus Gentvilo susitikimą, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen patvirtino taip pat turėjusi neskelbt...
-
L. Kasčiūnas su Lenkijos gynybos ministru lankysis Lietuvos pasienyje su Baltarusija1
Trečiadienį į Lietuvą su oficialiu vizitu atvyksta Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas). ...
-
V. Uspaskichas dar kartą grįžta į Darbo partiją: Tarybos posėdyje iškėlė savo sąlygas30
Darbo partijai vadovauti grįžta šios politinės jėgos garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Antradienio vakarą susirinkusios „darbiečių“ tarybos sprendimu, politikas paskirtas laikinuoju partijos vadovu. ...
-
D. Kuleba apie G. Landsbergio tinkamumą eurokomisaro postui: jis – principų žmogus22
Tęsiantis eurokomisarų postų dalyboms, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba leidžia suprasti, jog Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis būtų tinkamas atstovas darbui Briuselyje, atliepiantis ne tik Bendrijos, bet ir Kyjivo i...
-
G. Landsbergio darbotvarkėje – neskelbtas susitikimas su E. Gentvilu6
Pastaruoju metu kritikos konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui negailėjęs Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas antradienį susitiko su užsienio reikalų ministru. Visgi, abu politikai tikina aptarę bendras aktualija...
-
L. Kasčiūnas: Lietuva ketina įsigyti vikšrinių kovos mašinų9
Lietuva antruoju pėstininkų kovos mašinų įsigijimų etapu pirks vikšrinių kovos mašinų. ...
-
Dėl naujų poligonų steigimo L. Kasčiūnas kalbės su medžiotojais: stebisi jų reakcija8
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia dėl naujų nedidelių poligonų steigimo Tauragės ir Šilalės rajonuose kalbėsiąs su vietos medžiotojais, bet neslėpė nusivylimo jų priešiška reakcija. ...
-
EŽTT nagrinėja LLRA-KŠS lyderio W. Tomaszewskio skundą dėl A. Valinsko pareiškimų14
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nagrinėja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vadovo, europarlamentaro Waldemaro Tomaszewskio skundą dėl TV laidų vedėjo Arūno Valinsko parei&sc...
-
I. Segalovičienė: prezidentas tikisi, kad negalios reformos neištiks švietimo pertvarkos likimas4
Viešojoje erdvėje pasigirstant kritikai negalios reformai, prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tikisi, kad jos neištiks švietimo reformos lemtis. Anot jos, šalies vadovas su socialinės apsaugos ir darbo ministru...
-
P. Gražulis Briuselyje: aš vos likau gyvas70
Išrinktajam Europos Parlamento nariui Petrui Gražuliui pažintis su Briuseliu prasidėjo skandalu. Išėjęs pasivaikščioti po Belgijos sostinę politikas buvo užpultas būrio vietinių, jam teko kautis dėl savo telefono ir bėgti, o pa...