Rinkimų sąrašo pirmasis dešimtukas – tai kiekvienos partijos vizitinė kortelė, prabos ženklas, deklaracija apie prioritetus ir vertybes. Kokią žinią partijos siunčia apie save rinkėjui, spalio 11-ąją rinksiančiam naują Seimą? "Kauno diena" tęsia rašinių ciklą, šįsyk pristatydama Nacionalinio susivienijimo elitą.

"Pakelk galvą, lietuvi"

Blogybių valstybėje iš tiesų daugybė, jas kelia ir kitos partijos. Bet reta kuri mato tokią šimtaprocentinę tamsą kaip kad NS lyderis filosofas V.Radžvilas. Su tokia radikalia retorika NS eina ir į debiutinius jam rinkimus. "Pakelk galvą, lietuvi, atsiimk valstybę" – ragina NS rinkiminis šūkis. Pasak V.Radžvilo, jie kelia esminį klausimą, kurio Lietuvoje niekas neužduoda, – ar valstybei valdyti save, būti suverenia arba būti valdoma. Jo matymu, Lietuva yra vienintelė ES šalis, kuri deklaruoja tikslą išnykti kaip tauta ir valstybė. Tad NS programa kurta kaip alternatyva globalios Lietuvos vizijai, pabrėžia tautiškumo svarbą, pasisako prieš ES integracijos gilinimą.

Nors ši kraštutinei dešinei politologų priskiriama partija įsteigta vos prieš pusmetį, šiemet kovo 7-ąją, jos ideologinis įkvėpėjas V.Radžvilas teigia, kad ji buvo kuriama penkiolika metų ir yra kitokio tipo – sąjūdinė, suburta iš visuomeninių judėjimų – 2004 m. jo įsteigto "Kito pasirinkimo", vėliau transformuoto į "Tautos forumą" ir jo padalinius atskiruose miestuose, patriotinio jaunimo sambūrio "Pro Patria".

V.Radžvilas buvo tarp Nepriklausomybės atkūrimo pirmeivių, bet nuo pat pradžių – su alternatyvia daugumos nuomonei.

"Mūsų tikslas buvo – kad piliečiai turi kontroliuoti valdžią. Bet kai valdžia tampa kooperatyvu, kai nėra kairės ir dešinės, o tik interesai, piliečiams įgrysta žiūrėti, kas vyksta", – kodėl visuomenininkams prireikė steigti partiją, aiškina antrasis NS sąraše Arūnas Svitojus.

Tiesa, nauja partija turėjo gimti susijungus V.Radžvilo visuomeniniams dariniams ir ekskonservatoriaus Rimanto Dagio buriamiems krikščionims, pernai rugpjūtį net pasirašytas bendras kvietimas burti naują politinę jėgą. Tačiau įsteigtos dvi atskiros partijos, o V.Radžvilas turi aiškų atsakymą, kodėl. Pasak jo, pamatę R.Dagio įsteigtos Krikščionių partijos pavardes kiekvienas supras, kodėl vienybė neįmanoma – ten į vieną darinį buriami socialistai, komunistai, kosmopolitai, liberalai.

NS to tikrai neprikiši: ši partija, skirtingai nei daugelis kitų, deklaruoja labai aiškią ideologinę kryptį, o jos rinkimų sąraše daugiamandatėje apygardoje (tiesa, daugiau nei per pusę trumpesniame už galimą maksimalų, jame 69 pavardės), – dauguma jau ilgą laiką ištikimi šioms idėjoms, tik skirtingu radikalumo lygiu.

Tiesa, krinta į akis, kad pirmame dešimtuke – lyg seneliai ir anūkai: septyni 58–78 metų ir trys 25–34. O kur dingo vidurinioji karta? Gal ji nuosaikesnė, jai nepriimtinas NS lyderių radikalumas? Ko gero, atsakymas paprastesnis: partija turi du aiškius lyderius – V.Radžvilą ir Vytautą Sinicą, aplink vieną buriasi Lietuvos valstybės raida nepatenkinta Sąjūdžio veteranų karta, aplink kitą – "Pro Patria" jaunimas. Beje, partijos steigiamajame suvažiavime į pirmininkus ir buvo pasiūlytos abiejų jų kandidatūros, bet V.Sinica nesutiko mesti pirštinės savo idėjiniam mokytojui.

Trečias dešimtuke – "Pro Patria" kūrėjas V.Sinica, aplink kurį ir buriasi patriotinis jaunimas. (P.Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Tikra Radžviliada

62-ejų V.Radžvilas be abejonės yra šios partijos idėjinis įkvėpėjas, be jo nebūtų ir NS. Garsus filosofas vertinamas kontroversiškai – vieni tapę jo atsidavusiais sekėjais, kitiems jau ne pirmas dešimtmetis jo pranašaujamas mūsų valstybės kolapsas atrodo peržengiantis realybės ir blaivaus mąstymo ribas.

V.Radžvilas buvo tarp Nepriklausomybės atkūrimo pirmeivių, bet nuo pat pradžių – su alternatyvia daugumos nuomonei. Jis buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, bet priklausė ir vadinamajam Sąjūdžio klubui, kuris parengė alternatyvią Sąjūdžio programą. Tačiau ji nebuvo svarstoma ir tvirtinama Sąjūdžio Seime, o iš jos buvo paimta ir prie oficialiosios programos pridėta tik V.Radžvilo rašyta įžanga.

Vilniaus universitete veikusiame liberalų diskusijų klube 1990 m. birželį susibūrė iniciatyvinė Liberalų sąjungos kūrimo grupė, daugiausia – Sąjūdyje aktyviai veikę inteligentai. Lapkričio pabaigoje partija įsteigta, V.Radžvilas išrinktas jos pirmininku. Parlamente susibūrė partijos atstovų frakcija, bet neretai kildavę nesutarimų su partijos vadovybe. O po fiasko 1992-ųjų Seimo rinkimuose V.Radžvilas atsistatydino.

V.Radžvilas savo bendraminčius vėliau būrė į visuomeninius darinius – "Kitą pasirinkimą", "Tautos forumą", bet populiarūs jie netapo. Kai ką atstumdavo ir V.Radžvilo kategoriškumas, vadovaujantis principu – arba tu už mane, arba prieš.

Dabar tarp NS narių – ne vienas buvęs V.Radžvilo studentas. Tačiau jo karjera Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) baigėsi po daugiau nei metus trukusio konflikto su vadovybe. "Radžviliada" pakrikštytas visuomenėje gana platų atgarsį turėjęs skandalas kilo 2017 m., kai devyni studentai kreipėsi į instituto direktorių reikalaudami, kad V.Radžvilo dėstomas privalomasis programos kursas "Europos idėja: tapatumai ir reprezentacijos" būtų pakeistas į pasirenkamąjį, nes dėstytojo euroskeptiškos pažiūros iškreipia supratimą apie ES. Bet 200 kitų jo studentų kreipėsi į VU rektorių, senatą ir tarybą gindami savo dėstytoją. Jis susilaukė ir visuomenės palaikymo – prie TSPMI buvo surengtas nevyriausybinių organizacijų protestas.

Pasitraukdamas iš TSPMI pasibaigus darbo sutarčiai filosofas sakė, kad visus metus trunkantis viešu tapęs jo konfliktas su TSPMI vadovybe seniai nebėra kova dėl darbo vietos – jam visiškai to nenorint ir nesitikint, jis virto kai kuo daugiau – sąmoningu pasipriešinimu VU vis labiau įsivyraujančiai savivalei. Prof. dr. V.Radžvilas paskui toliau dirbo VU Filosofijos fakultete.

Patriotinis jaunimas

V.Radžvilo buvusių studentų yra ir NS pirmame dešimtuke. Trečias jame – 30-metis "Pro Patria" kūrėjas V.Sinica, aplink kurį ir buriasi patriotinis jaunimas. Jis – politologas, politinės filosofijos doktorantas, politikos mokslų dėstytojas Vytauto Didžiojo universitete.

V.Sinica sakosi dešimt metų labai daug laiko skyręs visuomeninei veiklai, rašęs tekstus, kuriuos pernai sudėjo į knygą, rengęs protestus, konferencijas, rinkęs parašus ir daręs viską, kad politikai labiau girdėtų piliečius, o piliečiai geriau suprastų politiką. "Turiu pripažinti, kad toje visuomenininko ar tiesiog politologo pozicijoje iš šalies pakeisti galima mažiau, nei norėtųsi. Bet pakeisti Lietuvą į geresnę pusę labai norisi", – kodėl dabar suka į politiką, aiškina V.Sinica. Beje, jis septynerius metus dirba Seimo narių padėjėju, tad iš arti pažinęs parlamento darbo specifiką.

Aštuntas sąraše 34-erių Marius Markuckas – dar vienas buvęs V.Radžvilo studentas, TSPMI absolventas, dabar VU filosofijos doktorantas, "Pro Patria" narys.

Aukštą penktą vietą pelnė jauniausias dešimtuke, vos 25-erių Martynas Katelynas. Bet jis jau turi patirties politikoje – pernai su Naglio Puteikio Centro partija išrinktas į Varėnos rajono tarybą. Jis taip pat yra "Pro Patria", Vilniaus forumo narys.

Į premjerus siūlytų nepartinį

Dešimtuke vienintelis nepartinis – antrasis – Žemės ūkio rūmų pirmininkas, verslininkas, mokslų daktaras Arūnas Svitojus.

"Taip, esu nepartinis, įstatymas leidžia kandidatuoti nebūnant partijos nariu. Bet jau šešiolika metų esu "Kito pasirinkimo", taip pat ir "Tautos forumo" judėjimų narys", – sako A.Svitojus, kurį partijos sėkmės rinkimuose atveju V.Radžvilas matytų premjero poste. A.Svitojus sako tikrai sukaupęs daug kompetencijos: yra buvęs Žemės ir miškų ministerijos valstybės sekretorius, penkiolika metų dirbo Jungtinių Tautų ekspertu maždaug 80-yje šalių, tad, pasak jo, matęs, kaip pasaulis atrodo, kaip kokios sistemos veikia.

Vis dėlto A.Svitojus dešimtuko kompanijoje atrodo mažiausiai radikalus. "Kai kuriuos dalykus reikia keisti iš esmės. Bet mano radikalumas – arčiau žemės, o partijos lyderiai – aukšto lygio politologai, jie komentuoja situaciją moksline kalba, kurią kitiems gal sunkiau suprasti, lygiai kaip ir, pavyzdžiui, medikų profesinę kalbą", – aiškina A.Svitojus.

Sąjūdžio laikų bendražygiai

Kitus dešimtuko narius vienija nuo Sąjūdžio užsimezgusi bendrystė, veikla V.Radžvilo įsteigtuose visuomeniniuose sambūriuose. Ketvirtas sąraše Algimantas Rusteika – verslininkas, publicistas, Kauno visuomenininkas, "Kauno forumo" narys, pirmosios atgavus nepriklausomybę Kauno miesto tarybos narys.

Šeštas Vytautas Daujotis – dabar pensininkas, iki tol – Vilniaus universiteto profesorius, buvo piliečių judėjimo "Kitas pasirinkimas" valdybos ir šio judėjimo laikraščio "Baltijos kelias" redakcinės kolegijos, o dabar visuomeninės organizacijos "Vilniaus forumas" narys.

Beje, jam vieninteliam tarp visų kandidatuojančiųjų į Seimą anketoje prie klausimo "Ar esate ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis?" teko įrašyti teigiamą atsakymą. 1982–1983 m. būdamas mokslinėje stažuotėje JAV jis rinkęs mokslinę informaciją pagal TSRS spec. tarnybų užsakymą.

Beje, tai jau ne pirmas V.Daujočio bandymas patekti į Seimą – 2012 m. jis kandidatavo su "Drąsos keliu", bet mandato nelaimėjo.

Septintas – Kęstutis Dubnikas – VU Filosofijos fakulteto docentas, buvęs dekanas, buvęs VU prorektorius, "Vilniaus forumo" narys.

Devintas sąraše – vyriausias jame Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, rašytojas, buvęs žurnalistų etikos inspektorius 78-erių Vincas Ramutis Gudaitis. Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius jis buvo aktyvus politikos veikėjas: buvo Sąjūdžio Seimo tarybos narys, 1989-aisiais išrinktas SSRS liaudies deputatu, 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo Prezidiumo narys.

1992–1994 m. jis buvo Socialdemokratų partijos narys, visą prezidento Algirdo Brazausko kadenciją buvo jo Kultūros, švietimo ir mokslo grupės vyresnysis referentas.

Skirtingai nei dauguma dešimtuke, V.R.Gudaitis nei "Kito pasirinkimo", nei "Vilniaus forumo" veikloje aktyviai nedalyvavo, bet nuo Sąjūdžio laikų yra išlaikęs idėjinį ir asmeninį ryšį su V.Radžvilu. Beje, pasakoja V.Sinica, per V.Radžvilą, kaip telkiantį žmogų, prie NS prisijungė ir daugiau Kovo 11-osios akto signatarų – Algimantas Sėjūnas, Irena Andrukaitienė, bet rinkimuose jie nekandidatuoja.

Dešimtuką užbaigia Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojas, Istorijos mokytojų asociacijos vicepirmininkas Robertas Ramanauskas.

Mūsų tikslas buvo – kad piliečiai turi kontroliuoti valdžią. Bet kai valdžia tampa kooperatyvu, kai nėra kairės ir dešinės, o tik interesai, piliečiams įgrysta žiūrėti, kas vyksta.

Beje, NS pirmasis dešimtukas vienintelis tarp septyniolikos rinkimuose dalyvaujančių partijų, kuriame neatsirado vietos nė vienai moteriai. Jų yra antrame dešimtuke, tarp jų – ir garsi rašytoja Renata Šerelytė-Mendeikienė, tiesa, partijai nepriklausanti. Čia yra ir kitų žinomų pavardžių, kaip kad Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas, VDU profesorius, Kauno pilies muziejaus direktorius Jonas Vaičenonis.

Radikalių rinkėjų nedaug

NS į sąrašą priėmė ir "Jaunosios Lietuvos" atstovus: ketvirtas nuo galo Stasys Buškevičius, paskutinis – jo tėvas, partijos lyderis Stanislovas Buškevičius. "Jaunosios Lietuvos" atstovai agituoja balsuoti už NS, tik kažin ar tai didelės reikšmės pagalba, nes ir pati "Jaunoji Lietuva" seniai nebesulaukia rinkėjų palaikymo.

O štai dėl nacionalinės valstybės stiprinimą remiančio rinkėjo balsų NS teks varžytis net su keliomis naujomis ar atsinaujinančiomis partijomis – Centro partija-Tautininkais, Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai, Krikščionių sąjunga, jau nekalbant apie apklausų viršūnėje esančią Tėvynės sąjungą-Krikščionis demokratus, nors NS būtent šią partiją aršiai kritikuoja kaip pamynusią savo ankstesnius tautiškumo idealus.

Vis dėlto politologai ir visuomenės apklausos sėkmės NS jo debiutiniuose rinkimuose nežada. Pasak politologės Jūratės Novagrockienės, dešiniojo radikalaus sparno visuomenės dalis Seime nėra pakankamai atstovaujama, tad natūralu, kad atsirado tokia partija kaip NS, kurios lyderis V.Radžvilas daug metų nuolat kalba apie ES stiprinimo pavojų, demokratijos kolapsą, nacionalinės valstybės stiprinimą.

V.Radžvilas, be abejonės, yra šios partijos idėjinis įkvėpėjas, be jo nebūtų ir NS. (P.Paleckio/Fotobanko nuotr.)

"Bet taip radikaliai mąstančių žmonių Lietuvoje nedaug. Mūsų rinkėjas pakankamai santūrus, be to, dominuoja palaikantis į socialinę politiką orientuotas partijas. Žmonės labiau linksta į didesnes partijas, kurios turi daugiau šansų patekti į Seimą. NS neturi galimybės peržengti 5 proc. barjerą", – mano J.Novagrockienė.

Iš tiesų, žmonės šiandien kalba apie sveikatos apsaugą, socialinę atskirtį, švietimą. Kaip ir kitos partijos, NS siūlo kelti mokytojų algas, ES lėšas žemės ūkiui nukreipti smulkiajam ir vidutiniam, o ne stambiajam verslui, bet akcentuoja ir mažiau visuomenės keliamas aktualijas – žada radikalią rinkimų sistemos reformą, stiprinti tradicinę šeimą, sumažinti Konstitucinio Teismo galias. Arba štai NS dabar sumanė rinkti parašus peticijai, reikalaujančiai to, ko jau kelerius metus reikalauja Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos veikėjas Zbignevas Jedinskis, – paviešinti visus, bendradarbiavusius su KGB, nors valstybė yra davusi pažadą išlaikyti prisipažinusiųjų paslaptį, o kiti nė nežinomi, nes KGB archyvai Rusijoje.

NS šansus mažina ir tai, kad ji į rinkimų procesą įšoko per vėlai. Pasak J.Novagrockienės, kai naujadaras į rinkimus ateina su kokiu skandalu ar išskirtine idėja, kaip kad Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija ar Drąsos kelias, tada galima tikėtis momentinės sėkmės. Bet NS atveju to nėra. Tiesa, pernai Europos Parlamento rinkimuose visuomeninis rinkimų komitetas "Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!" surinko 3,4 proc. balsų, bet dabar tiek jiems neprognozuojama.

Europoje tautiškumą pabrėžiančios, ES kritikuojančios partijos – populiarios. "Lietuvoje žmonės supranta, kad ES yra koziris, o ne pralaimėjimas, mato, kiek įgyvendinama projektų, kiek gauname lėšų. Tad žmones labiau domina socialinės orientacijos partijos, o ne kalbančios apie aukštas materijas", – sako J.Novagrockienė.

Nacionalinio susivienijimo dešimtukas

1. Vytautas Radžvilas

2. Arūnas Svitojus

3. Vytautas Sinica

4. Algimantas Rusteika

5. Martynas Katelynas

6. Vytautas Daujotis

7. Kęstutis Dubnikas

8. Marius Markuckas

9. Vincas Ramutis Gudaitis

10. Robertas Ramanauskas

Esami Seimo nariai: 0

Esami savivaldybių tarybų nariai: 1

Buvo 2016 m. rinkimų sąrašo dešimtuke*: 0

Amžius: nuo 25 iki 78 m., vidurkis 53,4 m.

Lyčių lygybė: vyrų 10, moterų 0

Politikos debiutantai: 7

Partijų perbėgėliai**: 4

Ne partijos nariai: 1

*Partija įsteigta šių metų kovą, kitų partijų sąrašuose 2016 m. rinkimuose niekas iš dešimtuko nekandidatavo

**Po Nepriklausomybės atkūrimo buvę kitų partijų nariai ar su jomis kandidatavę rinkimuose