„Šiuo metu – ne (nepalaikau visuotinio šaukimo – ELTA). Tikrai pritariu ir palaikau mišrų modelį – tai stipri, didesnė profesionali kariuomenė ir išplėstas šauktinių kiekis tiek, kad būtų užtikrintas kokybiškas rezervo parengimas“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.

„Jeigu (...) šauktinių skaičių padidintume bent dvigubai, išplėstume profesionalios kariuomenės galimybes ir jų skaičių, tie žmonės, kurie pašaukti ir išėję į rezervą taip pat būtų kviečiami į mokymus, nepalikti užmarštyje – tai (...) tokio tipo modelis yra tikrai perspektyvus“, – nurodė jis.

Ekspremjero teigimu, įvesti visuotinį šaukimą Lietuva nėra pasiruošusi – politiko manymu, nėra tam reikalingos infrastruktūros, finansavimo. Be to, pabrėžė jis, vis dar galioja pernelyg daug išimčių jaunuoliams, norintiems išvengti karinės tarnybos prievolės. 

Kalbėkime realiai – tą visuotinumą užtikrinti bus sunku, nes matome, kad atsiranda visokios išimtys, galimybės sprukti iš šalies ir kažkur tai kitur tėvynę mylėti.

„Kalbėkime realiai – tą visuotinumą užtikrinti bus sunku, nes matome, kad atsiranda visokios išimtys, galimybės sprukti iš šalies ir kažkur tai kitur tėvynę mylėti“, – dėstė S. Skvernelis.

„Pati infrastruktūra – jos tiesiog nėra. Reikalingi taip pat ir seržantai, karininkai“, – tęsė jis, nurodydamas, kad prievolininkus reikia aprūpinti ir tinkama ginkluote.

Todėl, pažymėjo „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, jeigu būtų nuspręsta įvesti visuotinį šaukimą, būtų privaloma atsakyti į klausimą, kiek tai kainuos ir iš kur Vyriausybė gaus pokyčiams būtinas lėšas.

„Jeigu kas nors nuspręs, kad tai reikia daryti – būtų gerai, kad būtų girdima ir visuomenės nuomonė ir pasakytų, kiek mums tai kainuos“, – apibendrino jis.

Pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją. Išskirtiniame interviu Eltai politikas teigė, kad Lietuvoje vengiama kalbėti apie šaliai iškilusias egzistencines grėsmes. Be to, šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva neturėtų kliautis vien tik NATO 5-ojo straipsnio teikiamomis saugumo garantijomis.

Vėliau ministras išplatino 10 punktų planą, kaip būtų galima stiprinti Lietuvos saugumą – konservatorius priminė visuotinio šaukimo idėją, ragino skirti daugiau dėmesio investicijoms į gynybos pramonę, svarstyti apie specialų mokestį krašto apsaugos reikmėms.

Savo ruožtu ekspremjeras S. Skvernelis kelia patariamojo referendumo dėl tolesnės valstybės gynybos idėją. Politiko teigimu, būtų naudinga žmonių pasiteirauti, ar ši sutinka mobilizuotis ir valstybės bei žmonių resursus nukreipti į valstybės gynybą.