Diskusijos dėl Aljanso pajėgumų rytuose vyksta tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą.

„Planai, kurie jau vaikšto NATO koridoriuose, pakeliui į Madrido viršūnių susitikimą NATO birželio mėnesį, tikimės, kad mes turėsim sprendinius, kurie galbūt padvigubins, galbūt patrigubins NATO buvimą mūsų Rytų flange, tame tarpe ir Baltijos šalyse“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas su kariuomenės vadovybe trečiadienį uždarame posėdyje aptarė klausimą dėl NATO atgrasymo ir gynybos architektūros rytų flange.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sakė komiteto narius informavęs, „kas vyksta NATO kuluaruose ir kas kalbama kariniuose štabuose dėl ilgalaikės perspektyvos, kaip turėtų atrodyti NATO ir jų pačių buvimas mūsų regione ir pafrontėj“.

Tikimės, kad mes turėsim sprendinius, kurie galbūt padvigubins, galbūt patrigubins NATO buvimą mūsų Rytų flange, tame tarpe ir Baltijos šalyse.

„Grėsmės yra peržiūrimos, tai diktuoja įvykiai, kuriuos matome Ukrainoj, invazija į Ukrainą, ir tikrai NATO politinė vadovybė ir karinė vadovybė turi imtis realių veiksmų, kaip užkardyti tas grėsmes ir pasirengti, jei būtų kažkokia agresija NATO šalių atžvilgiu“, – žurnalistams sakė V. Rupšys.

Jis pažymėjo, kad reaguodamas į Rusijos pradėtą karą Aljansas aktyvavo atgrasymo-gynybos planus, „yra atitinkamai generuotos pajėgos, nustatyta valdymo-vadovavimo grandinė, praktiškai pasirengta, net jei kažkas nelauktai ir įvyktų“.

V. Rupšys taip pat pažymėjo, kad tiesioginės Rusijos invazijos grėsmės į NATO valstybes, įskaitant Baltijos regioną ir Lietuvą, „tikrai yra visiškai minimalios“.

„Kas buvo Ukrainoj, ką mes matėm nuo lapkričio mėnesio, kada Rusija dislokavo savo pajėgas prie Ukrainos sienos, Ukraina turėjo vykdyti planavimą, perdislokavimą pajėgų ir pasiruošti gynybai, mes tokios situacijos prie Lietuvos nematom. Planus mes turime turėti, o gynyba yra šių planų įgyvendinimas, ir tikrai šiuo metu tokios grėsmės nėra, kad mes turim pradėt apkasus kast“, – kalbėjo generolas leitenantas.

Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas taip pat akcentavo, kad apie galimą Rusijos invaziją į Ukrainą NATO žvalgyba pranešė prieš tris mėnesius, tad kilus tokiai grėsmei būtų laiko pasiruošti.

„Kur yra NATO privalumas? Nuostabūs žvalgybiniai gebėjimai, visi matėm, kaip tai veikė Ukrainos atveju, prieš tris mėnesius NATO žvalgyba įspėjo, kad tai, kas dabar vyksta, gali būt realybė. Vieni tikėjo, kiti netikėjo, bet taip buvo. Žvalgybinis vertinimas visada duos laiko, erdvės pasiruošt, pakelt parengties lygį, dislokuot pajėgas. Mechanizmas toks, kad mūsų priešas bus dekonstruotas, kai mums tai labiausiai reikės žinoti“, – sakė L. Kasčiūnas.

Visgi, pasak komiteto vadovo, „traktuoti Baltarusijos kaip savarankiškos valstybės neišeina, todėl norint išlaikyti ryšį su NATO gynybos sistema, reikia kuo daugiau priešakinių pajėgų mūsų regione, kad būtų reakcijos laikas kuo trumpesnis iš esmės“.

NATO rytinio sparno stiprinimo klausimai trečiadienį bus aptarti Valstybės gynybos taryboje, kurią šaukia prezidentas Gitanas Nausėda.